Autorinė Karolio Dineikos psichofizinė treniruotė - aktyvios savitaigos pratimas # 2

Svarbiausias psichofizinių treniruočių principas yra kūno ir psichikos vienovė. Specialūs pratimai ir žodžiai, palikdami pėdsakus centrinėje ir vegetatyvinėje nervų sistemoje bei žmogaus sąmonėje, atstato ir vysto organizmo harmoniją bei asmenybės kūrybinį aktyvumą.
Psichofizinė treniruotė paprastai reikalinga visiems: sveikiems žmonėms, kurių veikla susijusi su įtemptu darbu ir laikinu psichofizinių jėgų nusilpimu, kad pajėgtų greičiau atsigauti; sportininkams - kad jie išmoktų per rungtynes susikaupti ir greitai pailsėti, įveikdami psichinę - emocinę įtampą; ligoniams ir sveikstantiems - kad jie nepervertintų subjektyvių ligos elementų, neprarastų tikėjimo gyvybinėmis ir gynybinėmis organizmo jėgomis ir galimybe pagyti.
Daugeliu atvejų, esant įvairioms, ypač širdies ligoms, psichofizinė treniruotė tampa nepakeičiamu prevencinės terapijos metodu. Reikia atsiminti, jog sveikata - tai ne tik ligų ir fizinių defektų neturėjimas, bet ir maloni būsena.
Žmoguje su visomis jo silpnybėmis glūdi didžiausia pasaulio brangenybė - tai sugebėjimas pajusti savyje dieviškos būties pradą ir spinduliuoti Kristaus meilę. (K. Dineika)
„Karolis Dineika vienas iškiliausių Lietuvoje gydomosios fizinės kultūros specialistų, novatorių ir populiarintojų. Jis daug rašė, savo patyrimą ir išmintį perduodamas kitiems. Patardavo, konsultuodavo ir netradiciškai gydydavo psichofizinės treniruotės būdais, naudodamasis gamtos veiksniais. Jo iniciatyva Druskininkuose buvo įrengtas Saulės takas. Siekė padėti žmonėms rasti geros nuotaikos ir džiaugsmo šaltinius. Daug dėmesio skyrė psichofizinei treniruotei ir savivaldos sugebėjimų įtvirtinimui. 1977 m. parengė psichofizinės treniruotės namų sąlygomis metodines rekomendacijas, kurias savo praktikoje jau seniai taikė žmonių sveikatos stiprinimui. Psichofizinė treniruotė jam buvo gydomosios fizinės kultūros forma, kuri veikia organizmo psichoemocinius ir vegetacinius procesus, formuoja savitvardos, patvarios sveikatos ir nervinės energijos atkūrimo įgūdžius. Jis visą laiką propagavo ir pats praktikavo sveiką gyvenimo būdą, daug dėmesio skyrė kvėpavimo pratimams, higienai, organizmo potencinių galimybių didinimui ir savitvardai.“ (Prof. habil. dr. A. Gaigalas)