Igno Narbuto pranešimas „Pirmųjų litų spausdinimo Prahoje byla“

Pranešėjas: Ignas Narbutas - humanitarinių mokslų daktaras, etnologas, kultūros istorijos tyrinėtojas. Nuo 2003 m. dirba Nacionalinio M. K. Čiurlionio
dailės muziejaus numizmatikos skyriuje, 2006-2021 m. buvo jo
vadovas, nuo 2021 m. - numizmatikos rinkinio kuratorius. Kuravo
muziejaus parodas, skirtas Lietuvos numizmatikai ir heraldikai,
parengė nuolatinę muziejaus ekspoziciją, skirtą 1922-1940 m.
Lietuvos pinigams ir jų projektams.
Pranešimas: 1922 m. rugsėjo 8 d. „Elta“ pranešė, kad komisija, kuri prižiūrės lietuviškų pinigų spausdinimą, vyksta į Prahą. Komisijos pirmininku buvo paskirtas Adomas Varnas. Taip prasidėjo nacionalinės Lietuvos valiutos, kurios idėja užgimė 1919 m. vasarą, kelias. Lietuviškos valiutos įvedimas 1922 m. dėl Vokietijoje įsibėgėjusios infliacijos tapo neatidėliotinu reikalu. Apie pirmųjų litų spausdinimą Prahoje daugiausia
žinome iš Adomo Varno atsiminimų, kuriuos Lietuvoje pirmąkart 1997 m. paskelbė Dalia Grimalauskaitė.
Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma sutartis tarp Lietuvos banko ir A. Haase‘s spaustuvės Prahoje, pasirašyta 1922 m. rugpjūčio 28 dieną. Fritz‘as v. Lindenau, O. Elsnerio spaustuvės Berlyne direktorius, 1922 m. spalio mėn. mini, kad dėl lietuviškų banknotų spausdinimo užsakymo nuo 1919 m. varžėsi ne viena Europos spaustuvė, bet nugalėjo Čekoslovakijos įmonė, kaip manoma, dėl politinių motyvų. Sutartyje buvo nurodyti reikalavimai kiekvieno nominalo banknotų spaudos būdams, numatant giljoširuotes, rastrinę giliaspaudę, ofsetą ir litografiją.
A. Varnas atsiminimuose pasakoja, kad „teko patirti, jog ne tik pašto ženklus, bet ir litus turėsime gaminti akmenyje įgraužiamus“. Atrodo, kad A. Haase‘s spaustuvė, norėdama pasilengvinti darbą, pasinaudojo sutarties vertimo klaidomis, nes sutarties lietuviškame tekste net prie centų banknotų specifikacijos randame parašyta, kad spausdinama turi būti „dviejose spalvose įvairiais būdais“, dviejose spalvose, viena iš jų litografijos būdais“, taigi litografija buvo numatyta tik kaip vieno iš banknoto elementų spausdinimo būdas. 1922 m. lapkričio mėn. dėl banknotų spausdinimo sutarties atskirų punktų pataisymo ir su spausdinimų susijusių reikalų į Prahą buvo komandiruotas Lietuvos Banko direktorius Juozas Paknys. A. Varno darbas Prahoje užtruko iki 1923 metų. Paskutinis buvo kuriamas 50 litų banknotas. Už banknotų projektus ir pinigų spausdinimo priežiūrą Lietuvos banko generalinė taryba 1923 m. liepos 20 d. paskyrė dailininkui 15 000 litų atlyginimą.
Pradėjęs darbą Prahoje, A. Varnas pradėjo eksperimentuoti ir ieškoti meninių bei techninių banknotų projekto kūrimo sprendimų pačioje spaustuvėje. Jam atsisakius kitų autorių parengtų projektų, naujuosius
banknotus teko kurti gamybos metu, todėl jie išėjo nevienodo meninio lygio. Banknotų piešiniuose dailininkas panaudojo patirtį, sukauptą kuriant pašto ženklus, ir mažosios architektūros, kurios pavyzdžius jis rinko, ornamentiką. Nors pats dailininkas ir laikė savo indėlį mėgėjišku, jo sukurtų lito banknotų meniniai elementai tapo paklausūs visuomenėje ir buvo kopijuojami. Mūsų muziejuje saugomas A. Varno sudarytas
1922 m. lapkričio 16 d. laidos 5 litų projektų ir pavyzdžių albumas atskleidžia pirmosios laidos banknotų kūrimo kelią.