Labas, Pats gedimų paieškos procesas man vis tiek nėra aiškus. Galėtum paaiškinti kokia veiksmų seka testuoji komponentus? Nejaugi po vizualaus apžiūrėjimo ir kokio saugiklio patikrinimo (elementarūs dalykai), elektronikos specialistai ima ir pradeda didžiąją dalį komponentų išlituoti? Klausiu, nes komponentai: rezistoriai, diodai, tranzistoriai, kondensatoriai - turi lygiagrečiai prijungtus kitus komponentus ir huj čia suprasi ar jie geri ar negeri jų visų neišlitavęs. Kokius komponentus esančius grandinėje tau pavyksta prasiskambinti naudojant tik multimetrą? Arba turi suprasti ką tam tikra grandinės dalis daro (ko tu pats ieškai). Arba imti ir viską išlituoti. P.S esu matęs kaip naudojai kažkokį peak electronics pretaisą matuoti elektrolitinius kondensatorius. Ar šio prietaiso turėjimas išgelbėja nuo litavimo darbų tikrinant kondikus? Ką seniau naudojai iki šio prietaiso?
Labas. Kažkokią konkrečią veiksmų seką sunku pasakyti, tai priklauso nuo daugelio faktorių. Kurioje dalyje gedimas, aukšta ar žema įtampa ir t. t. Manau kiekvienas meistriukas turi savo tvarką. Supratimas apie schemos veikimo principą (aš jo beveik neturiu) leidžia išvengti papildomų išlitavimų, bet kaip pats paminėjai, lygegrečiai sujungtų komponentų neišlitavus patikrinti neina. Aš pradedu dažniausiai nuo kondikų. 90% gedimų kaltininkai. Multimetru praskambinėju praktiškai viską ir jei tikrinamo komponento parodymai atitinka realybę, jo neišlituoju. Jei (diodo, varžos... ) parodymai netinka, plaukioja, tai išlituoju bent vieną kojelę. Arba visiškai jei tai tranzistorius. Na, tas "peak" prietaisėlis tikrai palengvina blogo kondiko paiešką platoje ir sakykim dvigubai sumažina išlitavimo būtinybę. 100% kliautis neina, tą sako ir gamintojas. Čia ir vėl atsimušam į lygegrečiai sulituotus kondikus ar kitus komponentus. Kol neturėjau išlituodavau ir tikrinau su "tranzistortesteriu" (Tester-TC1). Paskui dariausi "samodielkas" ESR testerius, o galiausiai pirkau. P. S. Aš ne specas, tai laisvalaikio hobis. Pats mokausi iš kitų video.
Tranzistorių dažnis Mhz, tai čia tiesiog kokiu greičiu gali dirbti (atsidaryt, užsidaryt) tranzistorius. Būna grafikai srovės priklausomybė nuo dažnio, tai kuo didesnis dažnis, tuo labiau krenta srovė. Šiaip būtų labiau įdomu žiūrėt pačią gedimų paiešką, o ne kas buvo blogai su kokiu aparatu, norisi labiau detektyvinės patirties.
Sveiki. Ačiū už paaiškinimą dėl Mhz. Tų grafikų mano smegenys niekaip nesupranta. Tam reiktų nemažai suvalgyti teorinės košės 🙂, bet aš tokių aukštumų gal ir nesieksiu. Neplanavau daryti šio video, nesitikėjau, kad sugebėsiu pataisyti tą aparačiuką. O kai pavyko pagalvojau, gal kam pravers ši info. Išdėsčiau kuo smulkiau kiek sugebėjau.
Labas,
Pats gedimų paieškos procesas man vis tiek nėra aiškus. Galėtum paaiškinti kokia veiksmų seka testuoji komponentus? Nejaugi po vizualaus apžiūrėjimo ir kokio saugiklio patikrinimo (elementarūs dalykai), elektronikos specialistai ima ir pradeda didžiąją dalį komponentų išlituoti?
Klausiu, nes komponentai: rezistoriai, diodai, tranzistoriai, kondensatoriai - turi lygiagrečiai prijungtus kitus komponentus ir huj čia suprasi ar jie geri ar negeri jų visų neišlitavęs.
Kokius komponentus esančius grandinėje tau pavyksta prasiskambinti naudojant tik multimetrą?
Arba turi suprasti ką tam tikra grandinės dalis daro (ko tu pats ieškai). Arba imti ir viską išlituoti.
P.S esu matęs kaip naudojai kažkokį peak electronics pretaisą matuoti elektrolitinius kondensatorius. Ar šio prietaiso turėjimas išgelbėja nuo litavimo darbų tikrinant kondikus? Ką seniau naudojai iki šio prietaiso?
Labas. Kažkokią konkrečią veiksmų seką sunku pasakyti, tai priklauso nuo daugelio faktorių. Kurioje dalyje gedimas, aukšta ar žema įtampa ir t. t. Manau kiekvienas meistriukas turi savo tvarką. Supratimas apie schemos veikimo principą (aš jo beveik neturiu) leidžia išvengti papildomų išlitavimų, bet kaip pats paminėjai, lygegrečiai sujungtų komponentų neišlitavus patikrinti neina. Aš pradedu dažniausiai nuo kondikų. 90% gedimų kaltininkai.
Multimetru praskambinėju praktiškai viską ir jei tikrinamo komponento parodymai atitinka realybę, jo neišlituoju. Jei (diodo, varžos... ) parodymai netinka, plaukioja, tai išlituoju bent vieną kojelę. Arba visiškai jei tai tranzistorius.
Na, tas "peak" prietaisėlis tikrai palengvina blogo kondiko paiešką platoje ir sakykim dvigubai sumažina išlitavimo būtinybę. 100% kliautis neina, tą sako ir gamintojas. Čia ir vėl atsimušam į lygegrečiai sulituotus kondikus ar kitus komponentus. Kol neturėjau išlituodavau ir tikrinau su "tranzistortesteriu" (Tester-TC1). Paskui dariausi "samodielkas" ESR testerius, o galiausiai pirkau.
P. S. Aš ne specas, tai laisvalaikio hobis. Pats mokausi iš kitų video.
Tranzistorių dažnis Mhz, tai čia tiesiog kokiu greičiu gali dirbti (atsidaryt, užsidaryt) tranzistorius. Būna grafikai srovės priklausomybė nuo dažnio, tai kuo didesnis dažnis, tuo labiau krenta srovė.
Šiaip būtų labiau įdomu žiūrėt pačią gedimų paiešką, o ne kas buvo blogai su kokiu aparatu, norisi labiau detektyvinės patirties.
Sveiki. Ačiū už paaiškinimą dėl Mhz. Tų grafikų mano smegenys niekaip nesupranta. Tam reiktų nemažai suvalgyti teorinės košės 🙂, bet aš tokių aukštumų gal ir nesieksiu.
Neplanavau daryti šio video, nesitikėjau, kad sugebėsiu pataisyti tą aparačiuką. O kai pavyko pagalvojau, gal kam pravers ši info. Išdėsčiau kuo smulkiau kiek sugebėjau.