Motinystės WTF: lenktynės su savo pačių tėvais

Kokią svarbą vaikystės patirtis turi suaugusiam žmogui? Koks yra brandos ženklas ir kada nustojame kaltinti tėvus? Kiek ir kada reikia kapstytis po praeitį?
Apie visa tai ir kaip visada - dar daugiau - išsiplėtėme kalbėdamos su psichologe-psichoterapeute Sigita Pūriene. Nuo vaikystės patirčių iki vaikų auklėjimo, nuo hiperglobos iki aplaidumo, nuo blogybių augant „šiltnamio” sąlygomis ir leidimo patirti.
Klausome - Spotify, žiūrime - RUclips, paskyroje Motinystės WTF.
Laidą remia Ankstukai.lt

[@elenamylyte2040]

Ačiū už šį pokalbį ❤
Kilo klausimas dėl mamos-draugės vaidmens - taip neturėtų būti kol vaikas mažas, tačiau kaip tada, kai vaikai užauga, nejaugi tas santykis su tėvais visuomet turėtų išlikti hierarchinis? Tik svarstau, tačiau ar nėra taip, kad kai jau esi suaugęs žmogus ir neturi lygiaverčio santykio su mama (t.y.mama kaip drauge) tai ir nenori atsiliepti ar paskambinti?