Tai įvyko prieš tūkstantį metų Maždaug praeitą rudenį Nuo to karto man mėtai sapnus Ir rytais mane budini Tai įvyko prie upės auštant Kai tavo kūnas keistai nušvito O tu sakei: „Nebijok, aš patyrus Man taip retkarčiais būna iš ryto“ O už durų - kitapus upės Gulėjo tavo mirę kariai Visi nuogi, po pusę degtuko Rankoj. Ką tu jiems padarei? Tu šypsaisi: „nejaugi tu nežaidi?“ Ir dar vienas kūnas susmunka „O kas dėl jų, sakai, tai mes tik sprendėm kuris Ir visi jie ištraukė po trumpą...“ --- Miegas neėmė - tik darėsi keista Visos tiesiosios sukos į ratą „O dėl nuodėmių - dabar tau viskas atleista Tu matai kaip nei vienas nemato“ Ir iš upės išskridus visoms žuvims Aš supratau, kad bijau šito ryto O tu sakai: „nebijok, aš žinau ko tau reikia...“ Ir drabužiai patys nukrito --- Tai įvyko prieš tūkstantį metų Maždaug praeitą vasarą Nuo to laiko mane tarsi sakmę Kažkas tyliai paseka Ji praskrido prie upės auštant Ir mano akys susmigo į ją O ji pasakė: tau pasisekė, nes tie, kurie matė mane Jie visi jau seniai danguje --- Atrodo nieko nebuvo daugiau Kareivių kūnai ir sustingusios žuvys Tą rytą ėmiau suvokt, kad gimiau Ir supratau kam reikalingas liežuvis Bet tu likai manyje ir dabar Ir po tūkstančio metų rudenį Kiekvieną naktį man mėtai sapnus Ir tik tu rytais mane budini
Tai įvyko prieš tūkstantį metų
Maždaug praeitą rudenį Nuo to karto man mėtai sapnus Ir rytais mane budini Tai įvyko prie upės auštant Kai tavo kūnas keistai nušvito O tu sakei: „Nebijok, aš patyrus Man taip retkarčiais būna iš ryto“ O už durų - kitapus upės Gulėjo tavo mirę kariai Visi nuogi, po pusę degtuko Rankoj. Ką tu jiems padarei? Tu šypsaisi: „nejaugi tu nežaidi?“ Ir dar vienas kūnas susmunka „O kas dėl jų, sakai, tai mes tik sprendėm kuris Ir visi jie ištraukė po trumpą...“ --- Miegas neėmė - tik darėsi keista Visos tiesiosios sukos į ratą „O dėl nuodėmių - dabar tau viskas atleista Tu matai kaip nei vienas nemato“ Ir iš upės išskridus visoms žuvims Aš supratau, kad bijau šito ryto O tu sakai: „nebijok, aš žinau ko tau reikia...“ Ir drabužiai patys nukrito --- Tai įvyko prieš tūkstantį metų Maždaug praeitą vasarą Nuo to laiko mane tarsi sakmę Kažkas tyliai paseka Ji praskrido prie upės auštant Ir mano akys susmigo į ją O ji pasakė: tau pasisekė, nes tie, kurie matė mane Jie visi jau seniai danguje --- Atrodo nieko nebuvo daugiau Kareivių kūnai ir sustingusios žuvys Tą rytą ėmiau suvokt, kad gimiau Ir supratau kam reikalingas liežuvis Bet tu likai manyje ir dabar Ir po tūkstančio metų rudenį Kiekvieną naktį man mėtai sapnus Ir tik tu rytais mane budini
1. Prisimeni žodžius
2. Beleką barškini
3. Žvaigždė
Viskas įvyko seniai maždaug prieš tūkstantį metų....
Primena Grebenscikovo "Капитан Воронин" ruclips.net/video/H_uMedU4M64/видео.html