Prenumeruokite kanalą, spauskit nykštį, dalinkitės video, komentuokite! Ir dar galite spausti Ačiū/Thanks čia pat RUclips, arba keliauti čia: - „Luminor“ sąskaitą LT884010051004941641 (gavėjas - Asociacija „GPB medija“) - „PayPal“ - mes ten registruoti el. paštu gyvenimasperbrangus@gmail.com - prisijunkite prie GPB rėmėjų bendruomenės lietuviškajame „Contribee“: contribee.com/gpb - prisijunkite prie mūsų rėmėjų „Patreone“: www.patreon.com/gyvenimasperbrangus
Labai svarbu apie tai kalbėti. Visuomenė įtikinta meritokratijos pasakėle, kol tai nesikeis, nebus jokių reikšmingų teigiamų pokyčių, socialinė nelygybė tik didės.
Man labai greitukė fone patiko, kažkur nuo 21:00 :D Klasinius skenduolius matyt gaivina O šiaip tai nuostabus video, mokyklose ar bent univerų pirmuosiuose kursuose reiktų rodyti :)
Labai jau labai pritempėt mokslininkų tyrimus prie savo išvadų. Paimkim 7:35 pav., ką jis sako, kad iš darbininkų klasės jei mokinsies oksforde ar kitoj geroj mokykloj būti elite yra 30 proc. Tai reiškia vienas žmogu iš trijų, tai labai didelis šansas. Čia nėra paminėti mokymosi rezultatai ir kitos pastangos, kas manau dar labiau atsksleistų kad visgi dedant pastangas gali pasiekti norimą rezultatą. Sutikčiau su nuostata, kad jei esi iš darbininkų klasės pasiekti eilitui reikia žymiai daugiau pastangų, nei elitui iškristi iš elito. Aišku, praktiškai dideles pastangas deda/dės vienetai, nes patogiau yra gyvent be didelių pastangų ką keisti. Bet čia detalės, o šiaip fainas mokslinis video, kuris parodo, kad į elitą patekti nėra taip paprasta ir dažnai neįmanoma, be didžiulių pastangų aukojant savo gyvenimą.
Tomai, ačiū, kad pažiūrėjot video ir komentuojat! Sureaguoju dėl tyrimų pritempimo: iš 7:35 pateiktų duomenų nedarau išvados, kad bendrai socialinis mobilumas yra žemesnis nei daugelis įsivaizduoja (tą rodo kiti tyrimai, kurių nereikia pritempti). Iš šios vietos dariau kitą išvadą, t.y. kad asmens tikimybė patekti į elitinę poziciją yra paveikiama jo/s socialinės kilmės net kai kontroliuojame jų išsilavinimą. Būtent tą šie duomenys ir rodo. Kad čia nėra parodyti kiti Jūsų paminėti faktoriai - teisingai sakote, bet įstoti į aukščiausiai vertinamus universitetus jau savaime reikalauja išskirtinių akademinių pasiekimų. Drįsčiau teigti, kad ganėtinai iškalbingas yra faktas, kad, statistiškai žiūrint, tikimybė patekti į elito gretas yra praktiškai vienoda asmenims iš žemesnės klasės baugusiems Oksfordą ir asmenims iš aukštesnės klasės nebaigusiems jokio universiteto (tai ir mokymosi rezultatų/pastangų čia nėra).
Labai suprantu, ką turit omeny. Man regis tas sukrėtimas ateina, kai savo lyg ir unikalias pavienes patirtis pamatai bendrame paveiksle. Interviu metu buvo respondentų kurie/os susigraudino reflektuodami savo patirtis, tai akivaizdu, kad ta įtampa tarp gyvenimo aspiracijų ir klasės yra skaudi, susijusi su saviverte, lyginimusi su kitais ir kitomis (akademinėje literatūroje tai vadinama hidden injuries of class). Ir vis dėlto, nepaisant šių procesų gilaus poveikio, nelabai turime progų, formatų ar net žodyno apie tai pasikalbėti, įkontekstinti šias patirtis, jos dažniausiai lieka individualizuotos, nematant bendrų tendencijų. O kontekstas ir bendros tendencijos svarbios, jų pamatymas gali šiek tiek išlaisvinti ir šiek tiek paaiškinti, ką ir kodėl jautėm ar patyrėm.
Labai aktuali tema. Dėkui. Man užkliuvo 8:30 min minimas tyrimas. Labai keistas klasinis skirstimas, kai mažiausiai tiriamųjų patenka į vidurinę antrą klasę - mažiau nei po 10 proc vaikų, tėvų. (Gal aš ne taip skaičiukus interpretavau🤔) ir tyrimo išvadas bent jau aš įvardinčiau, kaip indikuojančias tikrai nemažą socialinį mobilumą, kai net 44,8 proc. pakeičia savo soc. klasę… Man sunku patikėri, kad tikrovėje taip yra. Gal reiktų labiau akcentuoti, kiek iš tiriamųjų pakeičia soc klasę ir žemesnės į aukštesnę…
Ačiū už komentarą. Suprantu Jūsų abejonę, aš ir pati nustebau santykinai dideliu socialiniu mobilumu Lietuvoje, ypač palyginus su kitomis liberaliomis valstybėmis. Pati manau, kad dabar situacija yra kiek kitokia, nes 2008 metais Lietuvoje buvo fiksuojamas ekonominis pakilimas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad lyginome vaikus, kurių profesinis kelias formavosi nepriklausomybės laikotarpiu, su tėvais, kurių profesinis kelias formavosi sovietmečiu. Tai duomenys susiję su tranzicijos laikotarpiu galimai daugiau pasako apie bendrai įvykusį pokytį tame, kokie sektoriai (ir darbo pozicijos) susitraukė, pranyko, išsiplėtė. Tačiau artimesnio laikotarpio tyrimų Lietuvoje, mano žiniomis, neturime. Mano spėjimas, kad santykinai didelis socialinis mobilumas tuo laikotarpiu labbiau demonstruoja Lietuvos ekonominį pokytį nei ilgaamžes S.M tendencijas Lietuvoje. Bet net ir tokiu atveju socialinio mobilumo į viršų tikimybė yra mažesnė nei alternatyvos. Atkreipiu dėmesį, kad socialinį mobilumą į viršų patiria 34%, likę arba nepakeičia klasės (55%), arba nukrenta žemiau socialinėje stratifikacijoje (10%). Klasės buvo formuluojamos sutraukiant 9 profesijų grupes į tris klases, įmetu nuorodą į tyrimą, kur rasite informaciją ir apie tyrėjo pasirinktą klasių skirstymo metodologiją: www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11430/10176.
Įdomu būtų išgirsti analizę apie viduriniosios klasės miestiečius. Visai suprantama, kad jų socialinis kapitalas ir habitus'as(prieiga prie panašių mokyklų, sėkmingų žmonių, universiteto paskaitų) yra gerokai panašesnis į vaizdo įraše aptariamojo "elito". Kodėl jie vistiek, pagal pateiktas lenteles, turi mažesnius šansus "prasimušti"? Ar tai jau yra sąlygojama "meritokratijos" ir asmeninių norų, ar dar yra kokių sisteminių priežasčių, jeigu taip, kokių?
Tam, žinoma, reiktų atskiro tyrimo, bet savo darbe turėjau kelis respondentus, kurie buvo kilę iš miesto, bet mažiau prestižinių rajonų, ėjo į žemiau reitinguojamą mokyklą, tėvai buvo darbo klasės kilmės, skyrė mažiau resursų (finansinių, laiko, savo paties turimo kultūrinio kapitalo) vaikų pirminiam kultūriniam kapitalui puoselėti. Sakyčiau tokiais atvejais galioja toks pat mechanizmas, kuomet asmuo neturi šaunių galimybių pirminės socializacijos metu įgyti pranašuma, kuris po to būtų apdovanojamas ir daugintųsi mokyklos aplinkoje. Tai net jei jie/jos buvo šalia institucijų, kurios apdovanoja kultūriniu, simboliniu, socialiniu kapitalu, jie nebūtinai galėjo jomis pasinaudoti, nes neatitiko reikalaujamo kurpaliaus (habituso).
Studentės išradinėja dviratį. Pseudosociologija ir pseudofilosofija paremta google informaciniu triukšmu. Paskaitykit filosfijos klasikus, pradėkite nuo Karlo Markso.
Prenumeruokite kanalą, spauskit nykštį, dalinkitės video, komentuokite!
Ir dar galite spausti Ačiū/Thanks čia pat RUclips, arba keliauti čia:
- „Luminor“ sąskaitą LT884010051004941641 (gavėjas - Asociacija „GPB medija“)
- „PayPal“ - mes ten registruoti el. paštu gyvenimasperbrangus@gmail.com
- prisijunkite prie GPB rėmėjų bendruomenės lietuviškajame „Contribee“: contribee.com/gpb
- prisijunkite prie mūsų rėmėjų „Patreone“: www.patreon.com/gyvenimasperbrangus
Labai svarbu apie tai kalbėti. Visuomenė įtikinta meritokratijos pasakėle, kol tai nesikeis, nebus jokių reikšmingų teigiamų pokyčių, socialinė nelygybė tik didės.
Robert Sapolsky - Determined, geriausias atsakymas sitam klausimui:))
Labai įdomu, ačiū! Daugiau tokio edukacinio turinio.
Man labai greitukė fone patiko, kažkur nuo 21:00 :D Klasinius skenduolius matyt gaivina
O šiaip tai nuostabus video, mokyklose ar bent univerų pirmuosiuose kursuose reiktų rodyti :)
Labai įdomu, ačiū!
Dėkui, labai įdomus tyrimas ir išvados! :)
Labai geras video, puiki tema, apie kurią reikia šnekėti.
Kaip paprastai ir suprantamai pristatyti konceptai! Labai šaunus video
Ačiū už puikų turinį!!
Ačiū už prisidėjimą!
Puikiai! Ačiū!
Labai jau labai pritempėt mokslininkų tyrimus prie savo išvadų. Paimkim 7:35 pav., ką jis sako, kad iš darbininkų klasės jei mokinsies oksforde ar kitoj geroj mokykloj būti elite yra 30 proc. Tai reiškia vienas žmogu iš trijų, tai labai didelis šansas. Čia nėra paminėti mokymosi rezultatai ir kitos pastangos, kas manau dar labiau atsksleistų kad visgi dedant pastangas gali pasiekti norimą rezultatą. Sutikčiau su nuostata, kad jei esi iš darbininkų klasės pasiekti eilitui reikia žymiai daugiau pastangų, nei elitui iškristi iš elito. Aišku, praktiškai dideles pastangas deda/dės vienetai, nes patogiau yra gyvent be didelių pastangų ką keisti. Bet čia detalės, o šiaip fainas mokslinis video, kuris parodo, kad į elitą patekti nėra taip paprasta ir dažnai neįmanoma, be didžiulių pastangų aukojant savo gyvenimą.
O kiek procentu tu is darbininku klases besimokanciu Oksforde? 🤓😉 tai ivertinus, manau tas procentas visai neatrodys toks jau didelis
Tomai, ačiū, kad pažiūrėjot video ir komentuojat! Sureaguoju dėl tyrimų pritempimo: iš 7:35 pateiktų duomenų nedarau išvados, kad bendrai socialinis mobilumas yra žemesnis nei daugelis įsivaizduoja (tą rodo kiti tyrimai, kurių nereikia pritempti). Iš šios vietos dariau kitą išvadą, t.y. kad asmens tikimybė patekti į elitinę poziciją yra paveikiama jo/s socialinės kilmės net kai kontroliuojame jų išsilavinimą. Būtent tą šie duomenys ir rodo. Kad čia nėra parodyti kiti Jūsų paminėti faktoriai - teisingai sakote, bet įstoti į aukščiausiai vertinamus universitetus jau savaime reikalauja išskirtinių akademinių pasiekimų. Drįsčiau teigti, kad ganėtinai iškalbingas yra faktas, kad, statistiškai žiūrint, tikimybė patekti į elito gretas yra praktiškai vienoda asmenims iš žemesnės klasės baugusiems Oksfordą ir asmenims iš aukštesnės klasės nebaigusiems jokio universiteto (tai ir mokymosi rezultatų/pastangų čia nėra).
Aciu, taip mazai kalbame apie tai ir taip svarbu apie tai kalbeti.
Labai geras video!
Geras! Auguste mldc
Atrodo kaip ir viskas savaime suprantama, bet sukrėtė per asmeninę prizmę, nes nu viskas nėra savaime suprantama!
Labai suprantu, ką turit omeny. Man regis tas sukrėtimas ateina, kai savo lyg ir unikalias pavienes patirtis pamatai bendrame paveiksle. Interviu metu buvo respondentų kurie/os susigraudino reflektuodami savo patirtis, tai akivaizdu, kad ta įtampa tarp gyvenimo aspiracijų ir klasės yra skaudi, susijusi su saviverte, lyginimusi su kitais ir kitomis (akademinėje literatūroje tai vadinama hidden injuries of class). Ir vis dėlto, nepaisant šių procesų gilaus poveikio, nelabai turime progų, formatų ar net žodyno apie tai pasikalbėti, įkontekstinti šias patirtis, jos dažniausiai lieka individualizuotos, nematant bendrų tendencijų. O kontekstas ir bendros tendencijos svarbios, jų pamatymas gali šiek tiek išlaisvinti ir šiek tiek paaiškinti, ką ir kodėl jautėm ar patyrėm.
❤
Puiki tema ir pristatymas. Daug argumentu neoliberalioms diskusijoms ;)
Labai aktuali tema. Dėkui. Man užkliuvo 8:30 min minimas tyrimas. Labai keistas klasinis skirstimas, kai mažiausiai tiriamųjų patenka į vidurinę antrą klasę - mažiau nei po 10 proc vaikų, tėvų. (Gal aš ne taip skaičiukus interpretavau🤔) ir tyrimo išvadas bent jau aš įvardinčiau, kaip indikuojančias tikrai nemažą socialinį mobilumą, kai net 44,8 proc. pakeičia savo soc. klasę… Man sunku patikėri, kad tikrovėje taip yra. Gal reiktų labiau akcentuoti, kiek iš tiriamųjų pakeičia soc klasę ir žemesnės į aukštesnę…
Ačiū už komentarą. Suprantu Jūsų abejonę, aš ir pati nustebau santykinai dideliu socialiniu mobilumu Lietuvoje, ypač palyginus su kitomis liberaliomis valstybėmis. Pati manau, kad dabar situacija yra kiek kitokia, nes 2008 metais Lietuvoje buvo fiksuojamas ekonominis pakilimas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad lyginome vaikus, kurių profesinis kelias formavosi nepriklausomybės laikotarpiu, su tėvais, kurių profesinis kelias formavosi sovietmečiu. Tai duomenys susiję su tranzicijos laikotarpiu galimai daugiau pasako apie bendrai įvykusį pokytį tame, kokie sektoriai (ir darbo pozicijos) susitraukė, pranyko, išsiplėtė. Tačiau artimesnio laikotarpio tyrimų Lietuvoje, mano žiniomis, neturime. Mano spėjimas, kad santykinai didelis socialinis mobilumas tuo laikotarpiu labbiau demonstruoja Lietuvos ekonominį pokytį nei ilgaamžes S.M tendencijas Lietuvoje. Bet net ir tokiu atveju socialinio mobilumo į viršų tikimybė yra mažesnė nei alternatyvos. Atkreipiu dėmesį, kad socialinį mobilumą į viršų patiria 34%, likę arba nepakeičia klasės (55%), arba nukrenta žemiau socialinėje stratifikacijoje (10%).
Klasės buvo formuluojamos sutraukiant 9 profesijų grupes į tris klases, įmetu nuorodą į tyrimą, kur rasite informaciją ir apie tyrėjo pasirinktą klasių skirstymo metodologiją: www.zurnalai.vu.lt/STEPP/article/view/11430/10176.
Pritariu, 44,8 proc. yra nerealiai daug. Aš dar nelabai supratau, kuri klasė yra aukštesnioji (labiau pasiturinti) lentelėje, 1 ar 3.
@@Ledozuvys pagal tai, kas karbėta apie kitas lenteles anksčiau, manau, kad čia pirmoji klasė yra labiau pasiturinti.
Nice. Aciu👍
Ačiū! Labai vertinga informacija! Remiu, kad daugiau tokių analizių rasčiau GPB ateity. :)
Ačiū labai už nuolatinę paramą!!!
Įdomu būtų išgirsti analizę apie viduriniosios klasės miestiečius. Visai suprantama, kad jų socialinis kapitalas ir habitus'as(prieiga prie panašių mokyklų, sėkmingų žmonių, universiteto paskaitų) yra gerokai panašesnis į vaizdo įraše aptariamojo "elito". Kodėl jie vistiek, pagal pateiktas lenteles, turi mažesnius šansus "prasimušti"? Ar tai jau yra sąlygojama "meritokratijos" ir asmeninių norų, ar dar yra kokių sisteminių priežasčių, jeigu taip, kokių?
Tam, žinoma, reiktų atskiro tyrimo, bet savo darbe turėjau kelis respondentus, kurie buvo kilę iš miesto, bet mažiau prestižinių rajonų, ėjo į žemiau reitinguojamą mokyklą, tėvai buvo darbo klasės kilmės, skyrė mažiau resursų (finansinių, laiko, savo paties turimo kultūrinio kapitalo) vaikų pirminiam kultūriniam kapitalui puoselėti. Sakyčiau tokiais atvejais galioja toks pat mechanizmas, kuomet asmuo neturi šaunių galimybių pirminės socializacijos metu įgyti pranašuma, kuris po to būtų apdovanojamas ir daugintųsi mokyklos aplinkoje. Tai net jei jie/jos buvo šalia institucijų, kurios apdovanoja kultūriniu, simboliniu, socialiniu kapitalu, jie nebūtinai galėjo jomis pasinaudoti, nes neatitiko reikalaujamo kurpaliaus (habituso).
Logiska butu jau penktoje klaseje kalbet apie tai
Thanks
Ačiū!
♥
palaikymo komentaras 🎉
Vagis sutramdyti visu pirma reikia ,
😂
Studentės išradinėja dviratį. Pseudosociologija ir pseudofilosofija paremta google informaciniu triukšmu. Paskaitykit filosfijos klasikus, pradėkite nuo Karlo Markso.