7:10 šitą reiktų kartot ir kartot ir kartot, kol lydytu metalu pasiliktų galvose tų, kurie teigia "taigi čia nieko tokio". Nieko tokio yra tokių minčių turėti, nieko tokio supykti, nieko tokio nesugebėti susidoroti su emocija. Bet. Ką teisingai sako p. Kėvalas - kai nežinai, negali pasielgti teisingai, geriau nedaryti nieko. Geriau išeiti (į kitą kambarį, aplink namą, aplink rajoną) ir grįžt be pykčio, nei smurtaut prieš vaiką (bet kokia forma). Aš irgi jau dviejų vaikų tėvas ir puikiai žinau kaip kartais sunku susitvardyti, bet reikia sau nusibrėžti raudoną liniją, kurios peržengti nevalia. Visokie plaukšėjimai yra požymis, kad nesusitvarkote. Smurtas iš esmės yra pripažinimas, kad, liaudiškai kalbant, esate per kvailas susidoroti su situacija kitaip, nei fizinėm priemonėm (na čia kaip raganosis koks). Tai visiems "nieko čia tokio" klausimas - jūs žmogus ar raganosis? Keistis sunku, labai sunku, bet mūsų vaikai verti tų pokyčių ir po ilgo darbo rezultatai atsipirks.
Pritariu - kartoti ir kartoti. Reformai įgyvendinti ir tikram pokyčiui pasiekti reikia ir pinigų, ir laiko. Abi dedamosios labai svarbios. Toks pokytis yra supratimo, vertinimų, mąstymo, kultūros keitimas - tai neįvyks per pusmetį ar metus. Ir kol tai vyks(ta), būtinos priemonės, kurioms įgyvendinti reikia ir pinigų. Kas mėnesį, kas metai, bent kelis metus iš eilės. Tik taip ir galim tikėtis pokyčio. Ačiū, kad apie tai kalbat, kad temą eskaluojate ir kalbinate protingus žmones.
Rita, labai prašau neprimetinėti savo išankstinės nuomonės klausiant klausimą... o gavus atsakymą ne tokį kokio tikėjotės, bandyti jį iš kitos pusės pritempti... seniau to nebūdavo...
@@ritamiliute5035 Visi žinom, kad viešam gyvenime ne nuo vakar esat. Kad nėra kažkokio Damoklo kardo dėl reitingų, pinigų, užduoties skyrimo ir pan..tai nereiškia, kad yra prasmė draskytis. Žurnalistai formuoja ar informuoja?
7:10 šitą reiktų kartot ir kartot ir kartot, kol lydytu metalu pasiliktų galvose tų, kurie teigia "taigi čia nieko tokio". Nieko tokio yra tokių minčių turėti, nieko tokio supykti, nieko tokio nesugebėti susidoroti su emocija. Bet. Ką teisingai sako p. Kėvalas - kai nežinai, negali pasielgti teisingai, geriau nedaryti nieko. Geriau išeiti (į kitą kambarį, aplink namą, aplink rajoną) ir grįžt be pykčio, nei smurtaut prieš vaiką (bet kokia forma). Aš irgi jau dviejų vaikų tėvas ir puikiai žinau kaip kartais sunku susitvardyti, bet reikia sau nusibrėžti raudoną liniją, kurios peržengti nevalia. Visokie plaukšėjimai yra požymis, kad nesusitvarkote. Smurtas iš esmės yra pripažinimas, kad, liaudiškai kalbant, esate per kvailas susidoroti su situacija kitaip, nei fizinėm priemonėm (na čia kaip raganosis koks). Tai visiems "nieko čia tokio" klausimas - jūs žmogus ar raganosis? Keistis sunku, labai sunku, bet mūsų vaikai verti tų pokyčių ir po ilgo darbo rezultatai atsipirks.
Beveik kiekvieną prof. Kėvalo teiginį galima cituoti, vartoti, kaip reikšmingą šūkį ar traktuoti, kaip itin prasmingą patarlę. Ačiū.
Pritariu - kartoti ir kartoti. Reformai įgyvendinti ir tikram pokyčiui pasiekti reikia ir pinigų, ir laiko. Abi dedamosios labai svarbios. Toks pokytis yra supratimo, vertinimų, mąstymo, kultūros keitimas - tai neįvyks per pusmetį ar metus. Ir kol tai vyks(ta), būtinos priemonės, kurioms įgyvendinti reikia ir pinigų. Kas mėnesį, kas metai, bent kelis metus iš eilės. Tik taip ir galim tikėtis pokyčio. Ačiū, kad apie tai kalbat, kad temą eskaluojate ir kalbinate protingus žmones.
Rita, labai prašau neprimetinėti savo išankstinės nuomonės klausiant klausimą... o gavus atsakymą ne tokį kokio tikėjotės, bandyti jį iš kitos pusės pritempti... seniau to nebūdavo...
Ar mes seniai pažįstami?
@@ritamiliute5035 Visi žinom, kad viešam gyvenime ne nuo vakar esat. Kad nėra kažkokio Damoklo kardo dėl reitingų, pinigų, užduoties skyrimo ir pan..tai nereiškia, kad yra prasmė draskytis. Žurnalistai formuoja ar informuoja?
Na aš negaudamas paskirtos algos matyt remių Lietuva 4000 į savaitę, jau du metus.
10:17