Šeškas ir per didelis jo grobis

Tamsusis šeškas (Mustela putorius) šalia tvenkinio aptiko žuvusį plačiakaktį (Hypophthalmichthys ). Grobis buvo kiek per didelis, kad žvėrelis galėtų jį nusitempti į saugesnę vietą.
Tamsieji šeškai paplitę vakarinėje Palearktikos dalyje į rytus iki Uralo kalnų. Paprastai gyvena netoli vandens telkinių, pamiškėse, gyvenvietėse.
Šeškai nemalonų kvapą skleidžiančiomis analinių liaukų išskyromis žymi savo valdų teritoriją ir ginasi nuo priešų.
Šeškas sugeba susidoroti su daug didesniu ir sunkesniu už save grobiu. Dažniausiai minta smulkiais žinduoliais, paukščiais, kiaušiniais, maita, bet neatsisako ir žuvies, varliagyvių bei vaisių. Tamsiųjų šeškų mitybos tyrimai parodė, kad kai kuriose jų arealo dalyse svarbiausias grobis - varlės ir rupūžės.
Juodųjų šeškų jaunikliais rūpinasi patelė. Mėnesio amžiaus žvėreliai praregi. Kartu su motina pradeda medžioti būdami 6-7 savaičių.