[Laukiu Tavęs] Kad išpažintis vežtų arba kaip pasiruošti išpažinčiai?

Поделиться
HTML-код
  • Опубликовано: 12 ноя 2024

Комментарии • 7

  • @egleterminiene3903
    @egleterminiene3903 3 года назад +1

    Labai naudinga pamokėlė, ačiū

  • @kristulis
    @kristulis 4 года назад +2

    aciu labai padejote, nes eisiu rytoj ispazinti :)

  • @justasnu2152
    @justasnu2152 3 года назад +1

    nu super aciu :)

  • @danieliuslopianskis9586
    @danieliuslopianskis9586 3 года назад +2

    kaip gerai kad yra tokiu zmoniu

  • @zdrgdr
    @zdrgdr 4 месяца назад

    O jei ispazinties nebuvau koki 15-20 metųlu ? Naturalu, kad nuodemiu ivairiausiu..neuztektu visos dienos viska ispasakoti.
    Kaip tada ?

    • @neringagrigale6161
      @neringagrigale6161  Месяц назад +1

      Svarbu tokią išpažintį daryti, kai eilės prie išpažinties mažesnės, tai dabar tobulas laikas :) Nes kunigas ramiai galės geriau išklausyti nesirūpindamas ilga eile už jūsų, kaip būna prieš Kalėdas ar Velykas :) Jeigu turite patinkantį kunigą, eikite pas jį - bus lengviau :) Prisiminkite, kunigas irgi žmogus, ne Dievas. Todėl ir meldžiamės už juos. Kažkodėl skamba sunkiai įtikinamai, kad tų nuodėmių padarėte tiek daug , kad dienos neužtektų :) Aš jūsų vietoje tą tikrą nuodemių sąrašą pasidaryčiau nuėjusi į bažnyčią TYLOJE pabūti ir būtinai su užrašų knygute bei rašikliu, kad užsirašyčiau. Klausčiau Dievo, ką Jis nori, kad išpažinčiau ir tuomet sėdėčiau tyloje ir klausyčiau... viskas, kas ateis į širdį ir mintį, užrašyčiau. Pasėdėkite bent valandą , jeigu yra galimybė jūsų mieste pasėdėti, kai Švenčiausias sakramentas iškeltas - Adoracija, tai tobula. Tada, bent mano patirtyje, Dievas į širdį kalba garsiausiai :) Tik prisiminkite mažiau kalbėti, daugiau tylėti... daugiau klausti.. ir tylėti, klausyti, užsirašyti. O Dievas kalba tyloje :) Mums reikia mažiau melstis žodžiais, daugiau klausytis, būti tyloje. Ir melstis už kunigą. Ir jeigu netyčia kunigas neatlieptų jūsų kaip jūs tikėtumėtės. Prisiminkite DIevas jus girdėjo ir girdi. Jūs išsakėte, pasakėte, gavote išrišimą - Dievas atleido. O kas ką galvoja, nesvarbu :) Svarbus tik jūsų pasiryžimas toliau gyventi arčiau DIevo, savęs ir kito žmogaus. Kartais mes ir kalbame skirtingomis kalbomis ir ne visada net ir norėdami vienas kitą atliepiame. Nenusivilkite, tikėkite. Jis pats stipriausias, Jis įkvepia fantastinius (dažnai nelengvus) sprendimus, kurie keičia gyvenimus, įnešdami vis daugiau nematyto džiaugsmo. Jeigu labai bus baisu, bet širdyje jausite, kad žengti žingsnį norite, man duoda drąsos šių žodžių sau kartojimas: "Pasitikiu tavimi, Jėzau". Apkabinu ir tikiuosi atsakymas ne per vėlus! Kosmonautiškai fantastiško gyvenimo su Dievu Jums! P.S. Turėkite mintyje, kad tai mano asmenininis pasidalinimas, o ne oficialus bažnyčios atsakymas.

  • @exoticcandies.6033
    @exoticcandies.6033 4 года назад +1

    Man irgi