AKVA. Designing atmospheres: a product and a method for sustainable urban development?

Architektūros kokybės vystymo asociacija 2024 metais rengia ciklą „Pojūčių turtinga architektūra“, kurio partneris yra portalas „Statyba ir architektūra“ / sa.lt ir kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“. Jį sudaro 6 paskaitos, kurias skaito įvairių sričių ekspertai iš Lietuvos ir užsienio. Ciklą organizuoti paskatino vis dažniau pasigirstantys priekaištai, kad šiomis dienomis architektai kuria objektus Instagram‘ui, o ne gyvenimui. Ką reiškia gyva architektūra?
Antrąją ciklo paskaitą - „Designing atmospheres: a product and a method for sustainable urban development?“ („Atmosferos projektavimas: tvaraus miestų vystymosi produktas ir metodas?“)(paskaita anglų k.) - skaito danų sociologė, miesto atmosferų tyrėja, soc. m. dr. Anette Stenslund. Sociologė postdoktūrantos studijų metu parengė ir 2022 m. Routledge leidykloje publikavo monografiją „Urbanistinio dizaino atmosferos - darbo vietų etnografija“ (Atmospheres in Urban Design - A Workplace Ethnography), kurioje ji nagrinėja architektūros kuriamos atmosferos mieste temą Paskaitoje A. Stenslund klausia, ar galima sukurti atmosferą? Pasak lektorės, nors prielaida, kad kiekvieną mūsų aplinkos jutiminį ir patiriamą aspektą galima kruopščiai kontroliuoti, gali būti viliojanti, tikrovė yra kur kas sudėtingesnė. Atmosferų neįmanoma tiksliai kontroliuoti, nes jos apima ne tik apčiuopiamus architektūros elementus, pavyzdžiui, medžiagas, garsus ir kvapus. Kaip įžvalgiai pastebi Markas Wigley, atmosferos dažnai nepasiekia net kruopščiausių architektų, tačiau jos lydi ir tuos, kurie atsisako pripažinti jų svarbą.
Remdamasi empiriniais stebėjimais, A. Stenslund aptaria, kaip grupė miesto kūrėjų, įskaitant architektus ir kraštovaizdžio architektus, įsitraukia į jutimines savo projekto savybes. „Siūlau, kad jutiminis įsitraukimas vyksta ne tik tam, kad būtų sukurta jutimais turtinga aplinka, bet turi būti laikomas santykių aspektu, neatsiejamu nuo projektuotojų kūrybinio ir novatoriško darbo proceso, - sako ji. - Teigdama, kad vaizduotė daugeliu stebėtų atvejų yra jutiminis pažinimo būdas, sąmoningai pabrėžiu niuansuotą vaizdinių tyrinėjimą architektūros srityje.“
Apie tai bei kaip atmosfera gali tapti tvaraus miesto dalimi, ir kalbama A. Stenslund paskaitoje.
Moderatorė Aida Štelbienė
Organizatorius: Architektūros kokybės vystymo asociacija
Partneris: portalas sa.lt („Statyba ir architektūra“)
Ciklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir UAB „JUNG Vilnius“
Dizainerė Paulina Kazlauskienė | Third Sister
Kviečiame žiūrėti kitas ciklo paskaitas / we invite you to see other lectures:
A. Ambraso „Architektūrą būtina patirti“: • Ciklo „Pojūčių turting...
***
EN
In spring 2024, a series of online lectures on “Sensory-Rich Architecture” will invite everyone to discuss various aspects of how we do experience architecture.
The aim of the series is to elaborate on the role of the human senses in architectural design practice. A multisensory approach could lead to the development of buildings and urban spaces that do a better job of promoting our social, cognitive, and emotional development, rather than hindering it. This requires knowledge.
The series, partnered by the portal “Statyba ir architektūra” / sa.lt and funded by the Lithuanian Council for Culture and JUNG Vilnius, consists of 6 lectures. The lectures will be given by experts in various fields from Lithuania and abroad.
Professionals and anyone interested in architecture and urban design are welcome.
In her lecture “Designing atmospheres: a product and a method for sustainable urban development?,” dr. Anette Stenslund will ask if atmospheres can be designed? While it might be tempting to assume that every sensory and experiential aspect of our surroundings can be meticulously controlled, the reality proves to be far more complex. Atmospheres defy precise control, extending beyond the tangible elements of architecture such as materials, sounds, and scents. As Mark Wigley insightfully notes, atmospheres often elude even the most meticulous architects, yet they also haunt those who refuse to acknowledge their significance.
Drawing on empirical observations, this discussion delves into how a group of urban developers including architect and landscape architects engage with sensory features of their design. “I propose that sensory engagement occurs not only to develop a sensory rich service, but must be regarded as a relational aspect integral to the designers’ creative and innovative working process. By arguing that imagination, in many of the observed cases, is a sensory mode of cognition, I intentionally emphasize a nuanced exploration of imagery in the field of architecture,“ says she.
#AKVA
#LKT
#PojūčiųTurtingaArchitektūra
#Nuotoliniųpaskaitųciklas