Choro dirigentas ir pedagogas Hermanas Perelšteinas

Lietuvos muzikos pasaulyje gerai žinomo berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ skirtingas kartas jungia bendra būsena - buvimas „ąžuoliukais“. Dažnai pabrėžiama, kad į šią sąvoką telpa ne tik muzikavimas, repeticijos ir koncertai, choro veikla peržengia tradicinio muzikinio lavinimo ribas. Tokio kelio pradžią chorui nutiesė maestro Hermanas Perelšteinas (1923-1998), apie kurį daugiau pasakoja neseniai knygą „Šefas“ pristatęs Darius Krasauskas.
D. Krasauskas teigia, kad autentiškų pasakojimų ir tokios medžiagos, kuria būtų galima pagrįstai remtis, yra nedaug. Pagrindiniai šaltiniai - tai garso įrašai garsajuostėse, daryti jau atgavus nepriklausomybę, kai H. Perelšteinas tris kartus buvo grįžęs į Vilnių iš Niujorko. Viešnagės metu jis susitikdavo su mokytojais, draugais, „Ąžuoliuko“ dainininkais. Dalis tų susitikimų buvo įrašyti diktofonu į senąsias ir šiandien išlikusias kasetes. D. Krasauskas pasakoja, kad šiuose įrašuose H. Perelšteinas pasakoja apie viską - apie tremtį, gyvenimą Amerikoje, vaikystę, paauglystę, „Ąžuoliuką“ ir kitus dalykus.
D. Krasauskas pasakojimą apie maestro pradeda sakydamas, kad meno, muzikos žmonių kelias dažnu atveju būna nulemtas jau vaikystėje, tačiau šiuo atžvilgiu H. Perelšteinas yra kitoks. „Jo tėvai nebuvo profesionalūs muzikai. Dabartine kalba šnekant, tėvas buvo verslininkas, prekybininkas, o mama - namų šeimininkė. Tai buvo turtingi žmonės, mama galėjo sau leisti ilgai niekur nedirbti ir rūpintis namais, savišvieta, vaikų švietimu. Hermanas buvo jaunesnysis sūnus, turėjo penkeriais metais už save vyresnį brolį Dovydą. Gyvenant Kaune abu vaikai gavo puikų išsilavinimą, mokėsi gimnazijose“, - pasakoja D. Krasauskas.
Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Martynas Stankevičius, Ugnė Gavelytė.
Daugiau: www.bernardina....