Kaip kurti saugią aplinką mokykloje?

Mokyklose jaunuoliai mokomi ne tik privalomųjų dalykų - ugdomos ir jų vertybės, socialiniai įgūdžiai. Išmokta socialinė elgsena lemia moksleivių tarpusavio bendravimą, santykį su pasauliu už ugdymo įstaigos ribų ir savimi pačiais, todėl svarbu, kad mokykloje būtų kuriama priimanti ir saugi aplinka.
Saugią aplinką reikėtų pradėti kurti nuo mokytojų ir kitų mokykloje dirbančių ugdytojų kompetencijos kėlimo, kaip atpažinti ir reaguoti į smurtą. Mokytojai turi galimybę savo veiksmais rodyti moksleiviams teigiamą pavyzdį, taip pat būdami palankioje padėtyje pastebėti tarp jaunuolių susiklosčiusius santykius (susidariusias draugų grupes, romantinius santykius, vykdomas patyčias, atskirtį) ir į juos reaguoti. Moksleivių vykdomos patyčios ar naudojamas smurtas, ypač tarp jaunesnio amžiaus moksleivių, gali būti požymis, kad su panašiomis situacijomis yra susiduriama ir už mokyklos ribų. Todėl sprendžiant panašias situacijas reikėtų padėti ne tik nukentėjusiam vaikui, bet ir nusikaltusiam moksleiviui. Pokalbis ir rūpesčio parodymas ilgalaikėje perspektyvoje būtų efektyvesnis problemos sprendimo būdas nei griežtos drausminamosios priemonės.
Kad mokytojai gebėtų būti empatiški ir žinotų, kaip elgtis tokiais atvejais, mokyklos vadovams reikėtų skatinti kolektyvą gilinti savo žinias. Tai galima padaryti naudojantis internetu prieinamomis platformomis bei metodologijomis, į ugdymo įstaigą pasikviečiant specialistus, kurie galėtų pravesti mokymus įvairiomis su lytiškumo ugdymu ir smurtu susijusiomis temomis, organizuojant diskusijas kolegoms.
Įvairius teminius užsiėmimus galima organizuoti ir moksleiviams, kad jie įgytų naujų žinių apie žalingus santykius, stiprintų gebėjimus užmegzti sveikus romantinius ryšius su aplinkiniais, ugdytų savo gebėjimus kritiškai vertinti lyčių normas ir stereotipus, kurti kitus tarpasmeninius santykius. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su partneriais yra sukūrusi keletą interaktyvių priemonių, kurias panaudojus galima pradėti diskusijas su moksleiviais, didinti jų žinias. Tikėtina, kad paskatinti patys kurti renginių ar socialinių akcijų programas ir ieškoti smurto prevencijos mokykloje galimybių, moksleiviai galėtų ir patys sukurti ar pasiūlyti ir kitų jiems įdomių veiklų. Svarbu parodyti, kad jų nuomonė bei idėjos yra laukiamos ir į jas bus atsižvelgta.
Mokyklos bendruomenės kompetencijų stiprinimas reiškia ne tik mokytojų bei moksleivių, bet ir tėvų įtraukimą į smurto prevencines veiklas. Jaunuoliai nuostatų visų pirma mokosi iš tėvų, todėl mokykla turėtų padėti įveikti tėvams kylančius vaikų auklėjimo iššūkius, jei siekia, kad jie neperimtų smurtinio ar žalingo elgesio. Tėvams gali būti organizuojami tiksliniai susitikimai dėl patyčių ir smurto prevencijos, suteikiamos žinios ir patarimai, kaip auklėti vaikus ir spręsti iškilusius konfliktus, tinkamai išreikšti jausmus ir panašiai. Tokie užsiėmimai padėtų ugdyti tėvų, o kartu ir vaikų, emocines kompetencijas, puoselėtų pozityvias vertybes ir bendruomeniškumą.