Jėzus iš Nazareto buvo meistriškas pasakotojas ir daugelį savo žinomiausių mokymų pateikė kaip palyginimus. Tai buvo trumpi išgalvoti pasakojimai, kurie iš pažiūros atrodo paprasti, tačiau juose slypi daugybė prasmės sluoksnių. Dauguma mokytojų pasitelkia pasakojimus, kad paaiškintų sudėtingas temas, o neaiškias idėjas padarytų suprantamesnes. Tačiau kai kartą mokiniai paklausė Jėzaus, kodėl Jis pasakojo tiek daug palyginimų, Jis pateikė daugelį skaitytojų sugluminusį atsakymą: „Jums duota visa Dievo karalystės paslaptis, o esantiems išorėje viskas pateikiama palyginimais, kad jie matydami neįžvelgtų ir girdėdami nesuprastų...“ (Mk 4, 11-12). Kitaip tariant, Jėzaus palyginimai turėjo dvejopą tikslą: vieniems Dievo karalystės atėjimą padaryti aiškų, o kitiems - neaiškų. Jo palyginimai ir atskleidžia, ir paslepia Jo žinią. Kai kuriems iš mūsų tai gali pasirodyti keistas būdas skleisti savo žinią: „Tegul būna kuo neaiškiau“. Tačiau rimtai vertindami istorinį Jėzaus misijos kontekstą ir suprasdami, kad Jėzus pasakojo palyginimus, nes laikė save Izraelio pranašų tradicijos dalimi, viskas tampa aiškiau. Pirma, Jėzus sakė, kad jo misija buvo paskelbti Izraeliui apie Dievo viešpatystės atėjimą, taip privedant jų sandoros su Dievu istoriją prie kulminacijos. Jėzaus žinia buvo skirta ir Jeruzalės valdžios atstovams kritikuoti, ir juos apeiti, atnaujinant Izraelio tautą už jos brangiausios institucijos - šventyklos - ribų. Žmonės sveikino Jį kaip „pateptąjį“ (t. y. Mesiją), o tai vedė į kaktomušą su Jeruzalės „pateptuoju“ vyriausiuoju kunigu. Taigi Jėzui reikėjo tokios komunikacijos strategijos, kuri leistų skleisti jo žinią ir plėsti sąjūdį, kartu atitolindama galimą konfliktą. Palyginimai buvo priemonė, kuri puikiai tiko šiam tikslui. Tiems, kuriuos Jėzus jau buvo patraukęs, pasakojimai apie paukščius ir sėklas, žemdirbius ir vynuogynus buvo visiškai aiškūs: Dievo Karalystė ateidama per Jėzų įgavo netikėtą formą, kuri šokiravo žmones, tačiau kartu atrodė tinkamas Izraelio istorijos išsipildymas. Tačiau tiems, kurie priešinosi Jėzui, jie atrodė kaip tušti svaičiojimai neatsakingo keliaujančio mokytojo, vedančio Izraelį iš kelio. Vis dėlto Jėzaus palyginimai nebuvo vien tik dėmesio nukreipimo taktika. Juose taip pat slypėjo galinga žinia tiems, kurie suprato, kad Jis atnaujina senovinį Izraelio pranašų pašaukimą. Jie taip pat naudojo pranašiškos poezijos, metaforos ir palyginimo galią, siekdami išprovokuoti Izraelio vaizduotę, kad tauta pamatytų, jog Dievas iš tiesų veikia jų tarpe, darydamas kai ką nauja, kad atkurtų savo Karalystę žemėje kaip danguje. Jėzaus palyginimai buvo kvietimai naujai pamatyti Dievo Karalystę, todėl jie daug labiau skatina vaizduotę, nei viską paaiškina. Jėzus pirmiausia nesiekė perteikti informacijos visumos, veikiau stengėsi išjudinti, įkalbėti ir išprovokuoti Izraelį atsiliepti į Jį. Taigi palyginimai nėra trumpos pasakojamosios moralės ir religijos pamokos. Jie yra vienas pagrindinių būdų, kuriais Jėzus kvietė žmones naujomis akimis pamatyti Dievo Karalystės atėjimą, kad jie atsistotų, atsilieptų ir sektų paskui Jį. Šį vaizdo įrašą sukūrė BibleProject. Į lietuvių kalbą BibleProject įrašai verčiami ir Lietuvai pritaikomi bendradarbiaujant su Apologetika.lt Jei norite prisidėti prie BibleProject įrašų lietuvinimo, tai galite padaryti paspaudę ant šios nuorodos: apologetika.lt/bibleproject/
Šį vaizdo įrašą sukūrė BibleProject. Į lietuvių kalbą BibleProject įrašai verčiami ir Lietuvai pritaikomi bendradarbiaujant su Apologetika.lt Jei norite prisidėti prie BibleProject įrašų lietuvinimo, tai galite padaryti paspaudę ant šios nuorodos: apologetika.lt/bibleproject/
Jėzus iš Nazareto buvo meistriškas pasakotojas ir daugelį savo žinomiausių mokymų pateikė kaip palyginimus. Tai buvo trumpi išgalvoti pasakojimai, kurie iš pažiūros atrodo paprasti, tačiau juose slypi daugybė prasmės sluoksnių. Dauguma mokytojų pasitelkia pasakojimus, kad paaiškintų sudėtingas temas, o neaiškias idėjas padarytų suprantamesnes. Tačiau kai kartą mokiniai paklausė Jėzaus, kodėl Jis pasakojo tiek daug palyginimų, Jis pateikė daugelį skaitytojų sugluminusį atsakymą: „Jums duota visa Dievo karalystės paslaptis, o esantiems išorėje viskas pateikiama palyginimais, kad jie matydami neįžvelgtų ir girdėdami nesuprastų...“ (Mk 4, 11-12). Kitaip tariant, Jėzaus palyginimai turėjo dvejopą tikslą: vieniems Dievo karalystės atėjimą padaryti aiškų, o kitiems - neaiškų. Jo palyginimai ir atskleidžia, ir paslepia Jo žinią.
Kai kuriems iš mūsų tai gali pasirodyti keistas būdas skleisti savo žinią: „Tegul būna kuo neaiškiau“. Tačiau rimtai vertindami istorinį Jėzaus misijos kontekstą ir suprasdami, kad Jėzus pasakojo palyginimus, nes laikė save Izraelio pranašų tradicijos dalimi, viskas tampa aiškiau.
Pirma, Jėzus sakė, kad jo misija buvo paskelbti Izraeliui apie Dievo viešpatystės atėjimą, taip privedant jų sandoros su Dievu istoriją prie kulminacijos. Jėzaus žinia buvo skirta ir Jeruzalės valdžios atstovams kritikuoti, ir juos apeiti, atnaujinant Izraelio tautą už jos brangiausios institucijos - šventyklos - ribų. Žmonės sveikino Jį kaip „pateptąjį“ (t. y. Mesiją), o tai vedė į kaktomušą su Jeruzalės „pateptuoju“ vyriausiuoju kunigu. Taigi Jėzui reikėjo tokios komunikacijos strategijos, kuri leistų skleisti jo žinią ir plėsti sąjūdį, kartu atitolindama galimą konfliktą. Palyginimai buvo priemonė, kuri puikiai tiko šiam tikslui. Tiems, kuriuos Jėzus jau buvo patraukęs, pasakojimai apie paukščius ir sėklas, žemdirbius ir vynuogynus buvo visiškai aiškūs: Dievo Karalystė ateidama per Jėzų įgavo netikėtą formą, kuri šokiravo žmones, tačiau kartu atrodė tinkamas Izraelio istorijos išsipildymas. Tačiau tiems, kurie priešinosi Jėzui, jie atrodė kaip tušti svaičiojimai neatsakingo keliaujančio mokytojo, vedančio Izraelį iš kelio.
Vis dėlto Jėzaus palyginimai nebuvo vien tik dėmesio nukreipimo taktika. Juose taip pat slypėjo galinga žinia tiems, kurie suprato, kad Jis atnaujina senovinį Izraelio pranašų pašaukimą. Jie taip pat naudojo pranašiškos poezijos, metaforos ir palyginimo galią, siekdami išprovokuoti Izraelio vaizduotę, kad tauta pamatytų, jog Dievas iš tiesų veikia jų tarpe, darydamas kai ką nauja, kad atkurtų savo Karalystę žemėje kaip danguje. Jėzaus palyginimai buvo kvietimai naujai pamatyti Dievo Karalystę, todėl jie daug labiau skatina vaizduotę, nei viską paaiškina. Jėzus pirmiausia nesiekė perteikti informacijos visumos, veikiau stengėsi išjudinti, įkalbėti ir išprovokuoti Izraelį atsiliepti į Jį.
Taigi palyginimai nėra trumpos pasakojamosios moralės ir religijos pamokos. Jie yra vienas pagrindinių būdų, kuriais Jėzus kvietė žmones naujomis akimis pamatyti Dievo Karalystės atėjimą, kad jie atsistotų, atsilieptų ir sektų paskui Jį.
Šį vaizdo įrašą sukūrė BibleProject. Į lietuvių kalbą BibleProject įrašai verčiami ir Lietuvai pritaikomi bendradarbiaujant su Apologetika.lt Jei norite prisidėti prie BibleProject įrašų lietuvinimo, tai galite padaryti paspaudę ant šios nuorodos: apologetika.lt/bibleproject/
Šį vaizdo įrašą sukūrė BibleProject. Į lietuvių kalbą BibleProject įrašai verčiami ir Lietuvai pritaikomi bendradarbiaujant su Apologetika.lt Jei norite prisidėti prie BibleProject įrašų lietuvinimo, tai galite padaryti paspaudę ant šios nuorodos: apologetika.lt/bibleproject/