Veronika Povilionienė ir Blezdinga_ Stoviu aš parimus

Поделиться
HTML-код
  • Опубликовано: 2 фев 2021
  • Stoviu aš parimus prie rūtų darželio
    Kai paspaudęs ranką tyliai nuėjai
    Ašarom sidabro verkia rūtos žalios
    Skendi ūkanose Lietuvos miškai.
    Kas paklaus, kodėl gi /tau/ašaros taip rieda
    Kas man ravint rūtas padėk die sakys.
    Kas akis manąsias atras lino žiede,
    Kas o kas, o kas gi širdį /skausme/nuramins?
    Lengvai mėto šeivas staklės ąžuolinės
    Tiesias plonos gijos taip lengvai lengvai
    Rankšluosty įausiu Lietuva tėvyne
    Tu didvyrių žemė, mes tavo vaikai.
    O kada žemelė bus nuo kraujo soti
    Tu ir vėl sugrįši čia su žiedeliu.
    Atnešiu vandens tau moliniam ąsotį
    Duosiu nusišluostyt rankšluosčiu linų.
    Duosiu nusišluostyt rankšluosčiu linų.
    Video by Pixabay from Pexels
  • ВидеоклипыВидеоклипы

Комментарии • 14