Ar aplankei, sūnau, tėvelį?”

Užveda Rasa Palšauskienė
Ar aplankei sūnau tėvelį?
Ar jo rankas pabučiavai?
Ar padėkojai motinėlei
Už viską ką iš jos gavai.
Palikai mamą prie ratelio
Verpiančią baltus linelius
Tu nežinojai, kad dar šiandien
Žiauriai kankinam ji bus.
Nepins karštų maldų jos lūpos
Nepriglaus maloniai ranka
Nutildys mylinčią jos širdį
Prakeikto budelio kulka.
Mama pro ašaras kalbėjo
Sūnau tau palaimos žodžius
Nei ji nei Tu to nežinojai
Kad paskutinis kartas bus.
Dėl ko sesulės ašarotus
Skruostus taip ilgai bučiavai?
Atsiprašei draugus ir brolius
Jei kuo užgavęs juos buvai.
Brolau, ką tau širdis nujuto,
Kad tu toks liūdnas išėjai
Juk tu gyvenimui ne mirčiai
Iš mamos palaimą gavai.
Stūkso nepuoštas mamos kapas
O tu basteisi po miškus
Visa šeima badauja šąla
Išvežti į tundrų kraštus.
Brolau, kas gi tave užjaučia
Ir kur tu prieglaudą rasi
Aplink vien priešai išdavikai
Namai sudeginti visi.