Tėvo Širdis, Tėvo Meilė (Lk 15)

Ateini, Gyvybę teiki, prikeli, išlaisvini,
Dievo Sūnau, Gelbėtojau, pasigailėk manęs nusidėjelio.
Tėve, nusidėjau Dangui ir Tau, nebesu vertas vadintis Tavo sūnumi, priimk mane bent samdiniu.
Tėvas iš tolo pažino, labai susigraudino, pribėgo ir pabučiavo.
Atneškite geriausią rūbą, apaukite kojas, užmaukite žiedą, puotaukime ir linksminkimės, nes šis Mano sūnus buvo numiręs ir vėl atgijo, buvo pražuvęs ir atsirado.
Tėvo Širdis, Tėvo Meilė,
Begalybės Versmė, Gėrio Pilnatvė,
Tėvo Širdis, Tėvo Meilė
Neaprėpiama, neišmatuojama.
Būties stebuklas, amžinybės dovana iš Tėvo Širdies, iš Tėvo Meilės.
Tėvas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo Vengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki nepražūtų, bet turėtų gyvenimą amžinai.
Tėvo namuose daug buveinių, ten tavo vieta, ten Tėvo Širdis, Tėvo Meilė, kuri nepagailėjo Viengimio Sūnaus, Tėvo Širdis...
2024-05-18