„Radvilų TV". Kalba XVII a. miestiečiai - Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia

Prieš 370 metų, 1652 m., baigta statyti Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia.
„Steigiame ir statome, [...] paskyrėme ir įkūrėme,[...] didelę mūro bažnyčią pačioje Kėdainių Senojoje rinkoje ties Nevėžio upe, iš naujų pamatų pradėtą".
(Iš 1631 m. kunigaikščio Kristupo II Radvilos ir Onos Kiškaitės-Radvilienės fundacijos rašto)
⚜️Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia - viena seniausių ir didžiausių protestantų bažnyčių Lietuvoje.
Bažnyčią statyti Kristupas II Radvila ėmėsi 1629 m. Didžiosios Rinkos aikštės pakilumoje. Tačiau statybų pabaigos jis nesulaukė, mirė 1640 m. tik įpusėjus bažnyčios darbams.
1652 m. statinį užbaigė jo sūnus Jonušas II Radvila.
⚜️Nuo XVII a. antrosios pusės Kėdainiai tapo ne tik Žemaitijos distrikto, bet ir visos LDK evangelikų reformatų religiniu centru, čia gyveno vyriausieji Žemaitijos superintendentai. Reformatai šventovę vadino katedra, kadangi ji buvo didžiausia ir svarbiausia visoje Žemaitijoje. Čia vykdavo žemaičių evangelikų reformatų sinodo sesijos, posėdžiaudavo vyriausieji kunigai, būdavo sprendžiami aktualūs dvasinio ir pasaulietinio gyvenimo klausimai. Katedra bažnyčią vadino ir dėl jos didingos architektūros.
⚜️Evangelikų reformatų bažnyčia beveik išlaikė pirmykštes savo formas iki šių dienų, tik stogas ir kampiniai bokštai buvo pažeminti XIX a. pabaigoje, kuomet vėtra ir žaibas nuvertė centrinį bei vieną kampinį bokštus.
Bažnyčios interjeras iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos nepakito. Jo nesunaikino net Napoleono armijos kariai, kurie 1812 m. bažnyčioje įrengė arklides.
⚜️Didžiausių nuostolių atnešė sovietmetis. Bažnyčia paversta grūdų sandėliu, o vėliau - vaikų sporto mokykla. Unikalaus darbo sakykla, kunigų ložė, Radvilų sostas, paneliai ir suolai sulaužyti, mauzoliejuje esantys sarkofagai buvo suniokoti, kunigaikščių ir garbingų miestiečių palaikai išniekinti.
1986 - 1991 m. bažnyčia buvo restauruota. Lietuvai atgavus nepriklausomybę bažnyčia ir joje esantis mauzoliejus tapo Kėdainių krašto muziejaus padaliniu.
⚜️Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
Bažnyčia tapo ir kunigaikščių Radvilų šeimos nekropoliu. Po bažnyčios skliautais išmūrytose devyniose kriptose buvo laidojami kunigaikščių Radvilų ir garbingų bendruomenės narių palaikai.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus - tai pirmoji atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje. Jame saugomi 6 unikalūs XVII a. nacionalinės reikšmės dailės paminklai - kunigaikščių Kristupo I Perkūno (1547-1603), Jonušo II (1612-1655), Mikalojaus (1610-1611), Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai.
Kunigaikščių Radvilų sarkofagai yra vėlyvojo renesanso ir ankstyvojo baroko kūriniai, juose atsispindi epochų kaita. Vėlyvojo renesanso epochos Kristupo I Radvilos Perkūno sarkofagas dailių proporcijų ir santūrios, su prabangaus karsto forma suderintos puošybos.
Sarkofagų kūrėjai nėra žinomi. Manoma, kad Jonušo II Radvilos sarkofagą sukūrė žymus Torunės auksakalys, karalių Vladislavo Vazos ir Jono Kazimiero dvarų meistras Johanas Kristijonas Byrfafas.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus ir sarkofagai buvo restauruoti 1994 - 2001 m. ir 2019 - 2020 m.