Robertas Petrauskas ir Valdas Rakutis „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“
HTML-код
- Опубликовано: 9 фев 2025
- Kaip susiformavo Mažoji Lietuva? Klaipėdoje gyveno vokiečiai ar prūsai? Dangė ar Danė? Ką parodome atstatydami istoriškai reikšmingus statinius? Kodėl svarbi pagarba istorijai? Apie tai - istorikų Roberto Petrausko ir Valdo Rakučio diskusijoje, kuri vyko Klaipėdoje.
raudonaplyta.l...
Istorikai Petrauskas ir Rakutis kviečia diskutuoti, kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?
Ar lietuviai iš tiesų priėmė Klaipėdą ir jos kraštą į savo kultūrinę šeimą? Ar tikrai be Mažosios Lietuvos šiandien nebūtume išsaugoję lietuvių kalbos? Kodėl Klaipėdoje mylima tik tai, kas lietuviška? Šiais ir panašiais klausimais išskirtiniame renginyje klaipėdiečius kviečia diskutuoti garsūs istorikai Robertas Petrauskas ir profesorius Valdas Rakutis. Renginio metu taip pat buvo pristatyta ir fotografijų paroda, skirta architektūriniam Mažosios Lietuvos palikimui.
Diskusiją iššaukusios profesoriaus mintys
Spalio 21 d. „Švyturys Bhouse“ erdvėje du garsūs istorikai - prof. Valdas Rakutis ir Robertas Petrauskas kvietė klaipėdiečius kartu padiskutuoti kontraversiškai skambančia, tačiau itin aktualia tema „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“.
Kaip teigia renginio organizatoriai, temą atvirai diskusijai padiktavo profesoriaus Valdo Rakučio išsakytos mintys: „Jei lietuviai priimtų visą Memelio-Klaipėdos istoriją, mes labai praturtėtume žymiais žmonėmis, įvykiais ir dar daugeliu kitų aspektų. Skaudu matyti, kaip iki šiol nevertinami Memelio likučiai, koncentruojamasi tik į lietuviškąją miesto istoriją. Šio krašto istorija prasidėjo ne nuo Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos. Reikia vertinti, tausoti ir gerbti tai, kas išliko iš senųjų laikų, nepaisant, kad tuo metu kraštas nebuvo lietuviškas“, - teigia prof. V. Rakutis.
Kvietė aktyviai diskutuoti visus atvykusius
Diskusijos su istorikais metu klausytojai buvo kviečiami gyvai ar virtualiai užduoti klausimus abiem istorikams.
Kaip teigia istorikas Robertas Petrauskas, šiame renginyje buvo siekiama kuo labiau įtraukti susirinkusią publiką bei išgirsti nuoširdžią poziciją aktualia tema.
„Tai yra labai aktuali tema ir ja būtina diskutuoti. Klaipėdos krašto ir apskritai Mažosios Lietuvos indelis į Lietuvos raidą yra didžiulis, todėl šis kraštas, jo šimtametė kultūra ir istorinis palikimas nusipelno žymiai pagarbesnio požiūrio, nei mes jam rodome šiuo metu“, - teigia istorikas ir rašytojas R. Petrauskas.
Fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas
Diskusijos „Kodėl lietuviai nepriima Klaipėdos?“ metu vyko ir unikalios fotografijų parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas. Tai projektas apie išlikusius, bet nykstančius raudonų plytų pastatus Klaipėdos krašte.
Kaip teigia parodos iniciatorė ir viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ direktorė Edita Valinčienė, „raudonų plytų pastatai Klaipėdos krašte geriausiai atpažįstami kirtus buvusią Didžiosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto sieną, kuomet medinius žemaitiškus namus ir pastatus keičia kūriniai, raudonų plytų. Tai daugiausia visuomeninės paskirties pastatai: mokyklos, evangelikų liuteronų bažnyčios ir jų pastatų ansambliai, paštai, traukinių stotys. Deja, nors ir išlikę, bet jie šiuo metu nyksta, nors kai kurie yra privatizuoti.“
Šeši savanoriai fotografai sutiko skirti savo laiką ir talentus šių pastatų meniniam įamžinimui.
Po pristatymo „Švyturys Bhouse“ erdvėje, paroda „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ vėliau keliaus per skirtingas Klaipėdos miesto vietas: lapkričio ir gruodžio mėnesiais bus eksponuojama Klaipėdos Žvejų kultūros rūmuose, o 2025 metais - Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir socialinių mokslų fakultete, Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje ir kitose reprezentacinėse uostamiesčio erdvėse.
Šiuo renginiu oficialiai baigėsi pusę metų trukęs šiemetinis „Liuteroniškos kultūros dienų“ renginių ciklas Vakarų Lietuvoje.
raudonaplyta.lt/
Ačiū! Labai įdomu!
Labai įdomi diskusija!
Viena vertus, komentarų skiltyse ryškiai jaučiasi temos nesupratimas. Kita vertus, ir patys diskusijos dalyviai turėjo labiau akcentuoti būtent raudonųjų/geltonųjų plytų mūro architektūrą. Istorijos įvadas į šią daugumos pamirštąją „Florenciją prie Dangės“, žinoma, reikalingas, tačiau esmių esmė - tai, kodėl Vilniaus neįsivaizduojame be jo baroko, Kauno - be jo tarpukario modernizmo, bei galiausiai - Klaipėdos - be jos neogotikos. Štai, kas yra ašimi.
Vokietija paliko mums perlą, kurį laikome, matyt, ne daugiau bulve.
Ne 'Florencija prie Dangės', o požeminis daugiaaukštis parkingas žemiau Dangės dugno lygio. Miestai Europoje atstato karų suniokotus senamiesčius, iškelia parkavimo aikšteles į periferiją, toliau nuo centro ir atiduoda sutvarkytą centrinę dalį pėstiesiems ir ekologiniam visuomeniniam transportui. Klaipėda gi priešingai, griauna šimtus metų skaičiuojantį Klaipėdos centro pastatų požemį ir vietoje jo buldozeriu stumia daugiaaukštį požeminį parkingą, tarytum nėra vietos atokiau nuo centro tokiam statiniui. Dėl to gėda Klaipėdai, gėda Merijai, Gėda miesto tarybai.
Tuo tarp Lietuvos regioniniuose parkuose nuo metų galo yra naikinami kultūros apsaugos specialistų etatai ir praktiškai nebelieka kam užsiimti regiono kultūros puoselėjimu ir išsaugojimu.
Dangė, Mingė, Vilhelmo kanalas. ❤
tai pagal tokią logiką Memelburgą reikia grąžint Vokietijai :)
@@Duseika72Memelburg - Klaipėdos pilis, o ne miesto pavadinimas, du, dummkopf😂
@@Duseika72 Memel o ne Memelburg'as
❤
Laukiame daugiau diskusijų 😊
Kam tokie dirbtiniai klausimai? Priima -neriima. Klaipėda turi savo koloritą ir viskas čia gerai. Mano giminės gyvena KLaipėdoje ir niekuo nesiskundžia, nebent kad tų sovietinių liekanų ruskių per daug....
Kažkokia pritempta tema ir visa diskusija
Man Klaipėdos kraštas - pati gražiausia Lietuvos dalis. Gerbkime ir puoselėkime šią kultūrą. Tik nepamirškime, kad turime nevisai draugiškus kaimynus, kuriems bet koks mūsų susipriešinimas skamba kaip pati nuostabiausia muzika 😏
Kultūriškai labai jaučiasi, kad tiek Klaipėda, tiek visa Žemaitija labai skiriasi nuo Aukštaitijos/likusios LT. Tą galima pastebėti visur - politikoj, geopolitikoj, ekonomikoj, kalboj, gyvenimo būde ir t.t. Net žmonės, kurie nuvažiuoja studijuoti į Vilnių iškart išsiskiria, iškart gali pasakyti, kad žmogus iš pajūrio.
Tik Klaipėda ne Žemaitija.
@@dariusmu Bet Klaipėda daug artimesnė žemaičiams nei lietuvams
@@dariusmu tiek Klaipėda, tiek Žemaitija. Taip.
Pradžioje video 0:32 Valdas mini, kad Klaipėda yra Prūsija, o jau 7:31 kad kuršiai. Tai kuršiai buvo tuometinės Prūsijos vienas iš etnosų?
Ar Klaipėdos kraštas yra kaip tik ta vieta, kur susikerta prūsų ir kuršių žemės??
Jūs neatkreipėt dėmesio, kad galba eina apie visiškai skirtingas epochas, 0:32 apie Prūsijos kunigaikštystę/karalystę/II Reichą, o 7:31 apie daug ankstesnius laikus dar iki Ordino atėjimo. Ir ne, artimiausi Lietuvai tikrieji prūsai tai sembai, Karaliaučius pastatytas jų žemėse. Tarp kuršių ir sembų buvo dar skalviai ir nadruviai, kurie etniškai matomai buvo artimesni lietuviam, o ne prūsam.
Kaip taip įmanoma pasiklysti tarp visiškai skirtingų laikmečių epochų?
@@DariusVin-v6y Kuršiai šiauriau Klaipedos- link Palangos ir Sventosios
Klaipėda iki Įsrūties yra Lietuva, ne Prūsija. Kažkiek Kuršas, bet matykim tiesą - sulietuvėję.
o kur čia jie susirinkę, labai šauni vitelė atrodo
Švyturys Bhouse, Klaipėda.
Ar Petrauskas tikrai toks durnelis, ar durneliu apsimeta?
Todel kad Memelis ne lietuviu miestas.
Tai tau taip atrodo.
@samtisa Memeli pastate kryžininkai. Lietuviai, ar skalviai ten tik akmenukus tampe uz grašiukus kuriuos jiems kryzininkai mokejo.
Murijo meistrai atvezti is Reicho - suvienytu Vokietijos kunigaikstysciu.
Veliau aplinkiniai lietuviai ten , jeigu pasisekdavo, gizeliais pas vokieciu meistrus isidarbindavo.
Kai Lietuva pirma kart uzgrobe Klaipeda,po keliu metu Kauno valdininku paivairavimo Lietuva nx siunte tiek etniniai vokieciai, tiek lietuvninkai.
Kas pasireiske Hitlerio pasitikimo su gelemis 1938m.
Na nera Lietuvos dvasios tenais. Lygiai kaip ir Vilniuje. Vilniskiai pramoko lietuviskai, bet lietuviai ten svetimkuniais visad jausdavosi.
@@samtisa O klaipėdiečiai - kuršiai
Tos Klaipėdos niekas nenorėjo nei vokiečiai, nei lietuviai, nei lenkai nei rusai. O žmonės kur ten gyveno buvo labai tarpusavyje susipriešinę ir vieni kitų nekentė. Panašiai kaip ir dabar......
kiek zinau Sovietai isstume nacistus is Lietuvos, prijunge Klaipeda prie Lietuvos
Klao[ėda prie Lietuvos prijungta 1+23
kadangi iki 1939 priklausė Lietuvai, tai ir 1945 grąžinta, kaip Sudetai Čekoslovakijai ir gi 1945
@@Duseika72 grazinta Sovietu deka?
@@alxncorp Grąžinta vokiečių pralaimėjimo dėka
blogai žinai
Du labiausiai parsiduodantys Lietuvos regionai Klaipėda ir Vilnius iš jų ir visos šalies bėdos.