Sigitas Stankūnas „Einu bet nežinau į kur nueisiu“ (ž. V. Mačernio)

Įrašyta 2024 06 27 „Menų namuose“ koncerto, skirto V. Mačerniui, metu.
25-tas Rudens sonetas
Einu, bet nežinau, į kur nueisiu,
Ir gyvenu, bet palaidai ir be prasmės
Ragaudamas gyvenimą kaip vaisių
Ir vėl jį nešdamas kaip naštą ant peties.
Aš klausiau kunigų ir filosofų -
Atsakė jie, išdėstė viską išsamiai.
Bet man širdis ir šiandien lygiai sopa:
Kodėl pasaulis ir žmogus, ir visa tai?
Ir taip einu tolyn šio klausimo keliu
Po nežinios dangum, pavargusiu žingsniu.
Bet jei randu užsimiršimo smuklę pakely, -
Tai linksmas per dienas naktis puotauju,
Kol nuobodžio tarnai, rimtuoliai rūškani,
Vėl išmeta į klausimo kelius iš naujo.
[Šarnelė, 1943.XII.7]

[@petrar.9426]

❤❤❤