„Tarp keturių sienų“: NT Rytų ir Vakarų pasaulių pasienyje: į ką investuoti ir istorijos pamokos

Sakydamas pasienyje, turiu omenyje ne Šalčininkų rajoną, pasieniu šįkart vadinu Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, kurios, akivaizdu, kad atsidūrė ties santvarkų tektoniniu lūžiu. Kaip istoriškai atrodė tokie regionai? Ar jie įprastai klesti ar, priešingai, bėga žmonės iš tokių regionų? Ar istoriškai patrauklus nekilnojamasis turtas tokiose zonose, o gal visada yra jo trūkumas? Kaip išlikti ramiems ekonomiškai, kai už sienos ginklai žvanga? Pietų Korėjos ir Izraelio pavyzdžiai: gal reikia statyti bunkerius, o ne daugiabučius? Ką daryti su baltarusiais: integruoti, skatinti investuoti, ar tai Trojos arklys Lietuvoje? Kaip pritraukti dėmesio ir investicijų į Lietuvą, o dar svarbiau, kaip neištraukti jau esamų, ypač tų pačių lietuvių?
Apie tai padiskutuosime su karo istoriku, Seimo nariu, konservatoriumi Valdu Rakučiu.
Laidą veda Mantas Mikočiūnas.

[@playlist9389]

Valdui Rakučiui visada dedam "patinka"!

[@NorthSea-xb7jk]

vedejo pamastymai primine tokia knygą: kaip diskutuoti apie knygą kurios neskaitei

[@ozoufo]

Aciu

[@Audryus-]

Kažkoks lepsusas pradžioje: pasienio gyventojai žiūri kur pigesnė elektra.. What?!

[@neriocelkonas4280]

Ar nebutu logiska kad naujas gynybos mokestis butu proporcingas galimoms rizikoms? Jei NT turi didziausia rizika karui tai ar ne ju savininkai turi daugiausia moketi?

[@simasvilkas2312]

Ponas gal nepjaukim šakos ant kurios sėdim. Jei būsto kaina bus didelė tai jaunimas neįpirks savo būsto ir gyvens mažame, jei mažai gims vaikų tai atsilieps kaip darbo jėgos trūkumas ir mažai įneš pinigų sodrai. Tai vadinasi jog pensininkai kurie dirbo savęs negailėdami ir atkūrė Lietuvą gyvens varganai arba gaus mažas pensijas, o tai demotyvuoja jaunąją kartą. 😉