VAKARŲ KRANTINĖ | Rež. Adomas Juška | Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2023 09 08
Režisierius Adomas Juška
Iš prancūzų kalbos vertė Akvilė Melkūnaitė
Scenografė Lauryna Liepaitė
Kompozitorius Vygintas Kisevičius
Šviesų dailininkas Julius Kuršis
Vaizdo projekcijų meninis pastatymas Kornelijus Jaroševičius
Kostiumų dailininkas Nunilo Rumbutis
Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas
Vaidina:
Klerė - Digna Kulionytė
Rodolfas - Igoris Reklaitis
Kochas - Darius Meškauskas
Monika - Renata Idzelytė
Sesilė - Eglė Barauskaitė
Šarlis - Donatas Želvys
Fakas - Laurynas Luotė
Abadas - Michaël Nkenda
Bernardas-Marie Koltèsas (1948-1989) - prancūzų dramaturgas, rašytojas ir teatro režisierius, Lietuvoje teatro žiūrovų labiausiai žinomas kaip šokiruojančios pjesės „Roberto Zucco“ autorius. Mirė nuo AIDS sulaukęs 41-erių. Po mirties išgarsėjo visame pasaulyje, tapo šiuolaikinės prancūzų dramaturgijos klasiku ir vienu labiausiai verčiamų bei statomų dramaturgų. Koltèsas atvėrė naujus teatro žaidimo laukus, derindamas naujas dramaturgines struktūras su klasikine poetine kalba ir taip sukurdamas unikalų metaforų rezonansą. Jo pjesės vaizduoja modernų pasaulį, kuriame žmonių tarpusavio santykius valdo derybų dėsniai ir kova dėl galios bei išgyvenimo. Pjesė „Vakarų krantinė“ parašyta 1983 m.
Turtingas verslininkas atvažiuoja į pačią uosto rajono glūdumą, turėdamas aiškų tikslą - užbaigti savo gyvenimą. Tačiau nepažįstamasis jį ištraukia iš vandens, ir dabar šiame rajone gyvenantys vietiniai pareikalauja grąžinti viską, ko jiems patiems gyvenimas nedavė. Tai istorija apie žmones, kurie iš tiesų niekada neturėjo susitikti, tačiau susitiko - įsivaizduojamoje niekieno žemėje, egzistuojančioje visuomenės pakraštyje, kiekvieno pasaulio miesto pakraštyje.
Spektaklį režisavo vienas įdomiausių ir perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Adomas Juška. Jo sukurti spektakliai kritikų nuolat minimi tarp įsimintiniausių teatro įvykių.
A. Juška debiutavo 2018 m. Valstybiniame jaunimo teatre spektakliu „Šveikas“ (pagal Jaroslav Hašek), ten pat sukūrė dar keturis spektaklius: „Fikcijos“ (pagal Jorge Luis Borges), „Miego brolis“ (pagal Robert Schneider), „Don Kichotas“ (pagal Miguel de Cervantes), „Guašas“.
„Man atrodo košmariška gyventi pasaulyje, kuriame viskas aišku, kuriame nelikę nieko naujo ar paslaptingo. Prisimenu, kaip daiktai, reiškiniai atrodė vaikystėje - fantastiški, nuostabūs, neaprėpiami. Pasaulis juk toks iš tikrųjų ir yra, tik žmogus užauga ir nebemoka jo matyti tikrame pavidale. Iš dvasinės tinginystės paslepiame jį po pažįstamumo šarvais. Sakome „žinau, kas tai yra“ ir taip žudome savo smalsumą. Menas - tai kalavijas, kertantis šiuos šarvus, iškeliantis į paviršių mus supančio pasaulio keistumą ir nepaprastumą.“