Įdomi tema, ir matau ja neblogai pasidomėta. Iš manęs- šiek tiek matematikos apie energijos kaupimą elektromobiliuose. Sakykim, visas Lietuvoje esančias mašinas per vieną dieną pakeičiam į elektromobilius su 60kWh LFP baterijom. Tada, jei pvz pusė jų kasdien kauptų/atiduotų tinkle pusę savo talpos (=30kWh), tai bendra talpa: ~1,5mln automobilių x 0,5 * 30kWh=~45 GWh. Palyginimui, Kruonis gali 0.9MW tiekti 12+ valandų, t.y. jo talpa gaunasi apie 11 GWh, kas yra keturgubai mažiau. Įkrovimo+iškrovimo efektyvumas taip pat baterijų geresnis, apie 90%, lyginant su hidroakumuliatorių ~80%. Dar palyginimui, kasdieninis elektros suvartojimas Lietuvoje 2021-ais buvo ~30GWh (ir čia dar prieš visus populiarėjančius šilumos siurblius, EV bei kitas elektrifikacijas). Taigi net ir visuose elektromobiliuose elektros išeitų pasisaugoti tik dienai-kitai, ar pabalansuoti tinklą, o žiemai 'kaupti' reikia kažkokių kitų sprendimų. Taip pat, aš pats ne visai sutinku, kad su baterijų perdirbimu bus daug problemų. Pvz, žmonės metalo atliekų perdirbimo pramonėje mano, nikelio mangano kobalto (NMC) baterijas jiems apsimokės perdirbinėti dėl ten esančių metalų. Sako, gal kiek mažiau domins LFP (ličio geležies fosfato) baterijos, nes brangių metalų jose nedaug, tik litis. Tačiau šitos turi daug kitų pliusų: deklaruojama kad gali tarnauti ~5000 įkrovimo ciklų kol talpa sumažėja iki 80%, kas yra ~13,5 metų kasdienio krovimo. Taigi, 13 metų jas drožus, ar net ir atitarnavus automobiliui, juk bus galima ir toliau jas naudot (nors tikėtina, kad vieną kitą prastą celę teks išmesti/pakeisti, kad negadinti bendros talpos). Dar, be LFP, pasirodė pardavime ir natrio jonų baterijos, kuriose esančios medžiagos yra lengvai perdirbamos bei visai netoksiškos, tik šių baterijų, dar be rimtos masinės gamybos ir prekybos grandinių, kaina kol kas ~20% aukštesnė už LFP, charakteristikos kiek prastesnės, o jų įvairūs variantai vartojime dar neišbandyti. O ateičiai, rinka pamažu visgi juda prie kieto elektrolito (solid state) baterijų, kurias, manoma, perdirbti bus dar paprasčiau. Sorry už paklodę teksto.
Tikrai turejot omeny Li-Ion , o ne LiFePO4 baterijas? nes jos skiriasi technologija. Ir kaupimui geriau naudoti LiFePO4. del saugumo ir tarnavimo laiko
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat masinose nenaudojama nes sunkesnes nei li-ion. o saules elektrinese tai labai naudojama. labai. del energy density ir ilgesnio(zymia) lifespan/ ciklu kiekio
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat Kaip tik LFP yra pigesnės nei NMC, ir dabar labai plačiai naudojamos naujesniuose elektromobilių modeliuose. Minusai- tik mažesnė talpa litre/kilograme (taigi mažiau telpa, arba tenka vežiotis daugiau svorio). Dar yra skirtumų dėl pilno krovimo/iškrovimo poveikio, veikimo temperatūrų, na ir aišku kad LFP atlaiko daug daugiau įkrovimų.
nes tai nesamone. Vandenilio pasigaminti kainuoja neimanomai brangiai, tai labiausiai reaktyvus dalykas pasaulyje, jo gryno komerciniais kiekiais pagaminti kainuoja LAAAAABAI brangiai.
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat Akumoletoriniu transporto priemonių technologija yra labai sena (tiesiog atgyvena), bet kvailiams kurie nesidomi sunaikinta technologiją ir perrašyta istorija galvoja, kad akumuliatorinis automobilis naujause technologija. Pasidomekite kelintais metais buvo sukurtas pirmasis auto elektromobilis. Ir tokia technologija jau buvo plačiai naudojama taksi automobiliuose, pašto siuntų isveziojime, paspirtukuose ir pan. Ir aš kalbu apie 1906 - 1923 m. Pasidomekite apie Teslos technologija, kai net toks automobilis buvo sukurtas ir važiuojantis be jokių akumuletoriu, nekaupdamas jokios enrgijos savyje. Kaip jūs manote kodėl po pirmo ir antro pasauliniu karų ši technologija buvo sunaikinta ar paslėpta nuo paprastų žmonių akių?
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat O kodėl jūs tokias nesąmones kalbate? Jūs bent nors kiek pasidomejote apie šią hidrogen technologiją ir jos ištobulinimo galimybės? Kaip jūs manote, kodėl Pasaulio Ekonomikos forumas užsimojo apmokestinti visų telkinių vandenį naudojama net iš kanalų iš ežerų? Jūs gal laikote šiuos politikus kvailiais kurie šiuo metu idegineja pagal jus netinkama technologija kurios diekia iš vandens išgaunamos vandenilio dujos? Pasidomekite apie Vilniaus mieste šiuo metu idegineja technologija. Neleidžia patalpinti nuorodos
Įdomi tema, ir matau ja neblogai pasidomėta. Iš manęs- šiek tiek matematikos apie energijos kaupimą elektromobiliuose. Sakykim, visas Lietuvoje esančias mašinas per vieną dieną pakeičiam į elektromobilius su 60kWh LFP baterijom. Tada, jei pvz pusė jų kasdien kauptų/atiduotų tinkle pusę savo talpos (=30kWh), tai bendra talpa: ~1,5mln automobilių x 0,5 * 30kWh=~45 GWh. Palyginimui, Kruonis gali 0.9MW tiekti 12+ valandų, t.y. jo talpa gaunasi apie 11 GWh, kas yra keturgubai mažiau. Įkrovimo+iškrovimo efektyvumas taip pat baterijų geresnis, apie 90%, lyginant su hidroakumuliatorių ~80%.
Dar palyginimui, kasdieninis elektros suvartojimas Lietuvoje 2021-ais buvo ~30GWh (ir čia dar prieš visus populiarėjančius šilumos siurblius, EV bei kitas elektrifikacijas). Taigi net ir visuose elektromobiliuose elektros išeitų pasisaugoti tik dienai-kitai, ar pabalansuoti tinklą, o žiemai 'kaupti' reikia kažkokių kitų sprendimų.
Taip pat, aš pats ne visai sutinku, kad su baterijų perdirbimu bus daug problemų. Pvz, žmonės metalo atliekų perdirbimo pramonėje mano, nikelio mangano kobalto (NMC) baterijas jiems apsimokės perdirbinėti dėl ten esančių metalų. Sako, gal kiek mažiau domins LFP (ličio geležies fosfato) baterijos, nes brangių metalų jose nedaug, tik litis. Tačiau šitos turi daug kitų pliusų: deklaruojama kad gali tarnauti ~5000 įkrovimo ciklų kol talpa sumažėja iki 80%, kas yra ~13,5 metų kasdienio krovimo. Taigi, 13 metų jas drožus, ar net ir atitarnavus automobiliui, juk bus galima ir toliau jas naudot (nors tikėtina, kad vieną kitą prastą celę teks išmesti/pakeisti, kad negadinti bendros talpos). Dar, be LFP, pasirodė pardavime ir natrio jonų baterijos, kuriose esančios medžiagos yra lengvai perdirbamos bei visai netoksiškos, tik šių baterijų, dar be rimtos masinės gamybos ir prekybos grandinių, kaina kol kas ~20% aukštesnė už LFP, charakteristikos kiek prastesnės, o jų įvairūs variantai vartojime dar neišbandyti. O ateičiai, rinka pamažu visgi juda prie kieto elektrolito (solid state) baterijų, kurias, manoma, perdirbti bus dar paprasčiau.
Sorry už paklodę teksto.
Įdomiai 🙂
Opa nauji metai ir naujas video🤩
Su naujais 🙂
@@eltisLT jus taip pat!
kaip supratau Manfredai, pasakius tiesa apie zalia ir tvaru gemora jutubas gali uzbanint kanala ???
Kanalo gal ne, bet video iš rekomendacijų gali išmesti
Elektrinių lohotronas. 😊
Tikrai turejot omeny Li-Ion , o ne LiFePO4 baterijas? nes jos skiriasi technologija. Ir kaupimui geriau naudoti LiFePO4. del saugumo ir tarnavimo laiko
taip, bet LiFePo4 beveik niekur nebenaudojama masinose pvz. Daiktas geras ir labai saugus, bet brangus.
Jau naudojama.
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat masinose nenaudojama nes sunkesnes nei li-ion. o saules elektrinese tai labai naudojama. labai. del energy density ir ilgesnio(zymia) lifespan/ ciklu kiekio
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat Kaip tik LFP yra pigesnės nei NMC, ir dabar labai plačiai naudojamos naujesniuose elektromobilių modeliuose. Minusai- tik mažesnė talpa litre/kilograme (taigi mažiau telpa, arba tenka vežiotis daugiau svorio). Dar yra skirtumų dėl pilno krovimo/iškrovimo poveikio, veikimo temperatūrų, na ir aišku kad LFP atlaiko daug daugiau įkrovimų.
Turiu 10 kW 👌
Kiek šiandien prigeneravo?
5,2 MWh nuo birželio pabaigos, bet jau išnaudota, nes namas dar nebaigtas, o šildyti ir džiovinti reikia.
O šiandien 3,3 kWh
@@eltisLT Buvo saulėta, tai iš 10,26KW galios-> 11,8kWh (sniegas ant viršaus ne visai nutirpęs, tai gamino ~3,5kW).
Pas manes 6.8kw
gravitaciniai akumuliatoriai ruclips.net/video/dQSOj-LfaSE/видео.html
Lifepo4 15kWh 1720eur
Kodėl vandenilio nepaminėjot ? ruclips.net/video/074gHYj6mEY/видео.html
ruclips.net/video/__s22eOLAGo/видео.html
nes tai nesamone. Vandenilio pasigaminti kainuoja neimanomai brangiai, tai labiausiai reaktyvus dalykas pasaulyje, jo gryno komerciniais kiekiais pagaminti kainuoja LAAAAABAI brangiai.
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat Akumoletoriniu transporto priemonių technologija yra labai sena (tiesiog atgyvena), bet kvailiams kurie nesidomi sunaikinta technologiją ir perrašyta istorija galvoja, kad akumuliatorinis automobilis naujause technologija. Pasidomekite kelintais metais buvo sukurtas pirmasis auto elektromobilis. Ir tokia technologija jau buvo plačiai naudojama taksi automobiliuose, pašto siuntų isveziojime, paspirtukuose ir pan. Ir aš kalbu apie 1906 - 1923 m. Pasidomekite apie Teslos technologija, kai net toks automobilis buvo sukurtas ir važiuojantis be jokių akumuletoriu, nekaupdamas jokios enrgijos savyje. Kaip jūs manote kodėl po pirmo ir antro pasauliniu karų ši technologija buvo sunaikinta ar paslėpta nuo paprastų žmonių akių?
@@SayWhaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaat
O kodėl jūs tokias nesąmones kalbate? Jūs bent nors kiek pasidomejote apie šią hidrogen technologiją ir jos ištobulinimo galimybės? Kaip jūs manote, kodėl Pasaulio Ekonomikos forumas užsimojo apmokestinti visų telkinių vandenį naudojama net iš kanalų iš ežerų? Jūs gal laikote šiuos politikus kvailiais kurie šiuo metu idegineja pagal jus netinkama technologija kurios diekia iš vandens išgaunamos vandenilio dujos?
Pasidomekite apie Vilniaus mieste šiuo metu idegineja technologija. Neleidžia patalpinti nuorodos
Nieko naujo nepasake. Viskas seniai zinoma. Beto net nezino kad licio baterijos jau yra perdirbamos.