Видео

DIEVE TEVE DUK KANTRYBES ISTVERTI VISUS PASIPIKTNIMUS IR ATLAIKUTI VISUS PIKTOJO PUOLIMUS. KAD GALECIAU SKELBTI TAVO ZODI. AMEN

Įdomu ir naudinga. Ačiū!

BROLIAI. Seses zinokit verta gyventi yikint ir pasitikit juo. DEKOJU TAU DEVE KAD ISTRAUKEI MANE IS LIUNO KURIAME DAUG METU.BUVAU. DEKOJU TAU KAD MANES NEPASMETKEI BET DAVEI GAILESTINGA SIRDI .DIEVE AS MYLIU TAVE KAIP TEVA. ATSIVERSKIT TAI VERTA. AMEN

Jezau pasitikiu tavimi

Amen🙏

Aleliuja.

Amen.🙏❤💐

regėjimo tęsinys (pirmo komentaro) Vyras juokiasi ir šaiposi, mėgdžiodamas galilėjietišką akcentą, kuris yra dainingesnis ir švelnesnis nei Judėjos, ar bent man taip atrodo. Žmonės apstoja ratu, o kiti pirkliai ir pinigų keitėjai gina savo bendrininką prieš Jėzų. Tarp susirinkusiųjų buvo du ar trys ironiški rabinai. Vienas iš jų klausia: „Ar tu gydytojas?“ - su tokiu tonu, kad Jobas prarastų kantrybę. „Tu tai pasakei. - Ką tu mokai? - Štai ko aš mokau: kad Dievo namai turi vėl tapti maldos namais[4], o ne lupikautojų ir prekeivių vieta. Toks yra mano mokymas[5]“. 53.4 - Jėzus yra baisus. Jis atrodo kaip arkangelas ant prarasto rojaus slenksčio. Jis nelaiko liepsnojančio kardo, bet jo akys spindi šviesa ir nubloškia šaipūnus ir šventvagius. Jis nieko neturi rankoje, tik savo šventą pyktį. Greitai ir įspūdingai žingsniuodamas tarp prekystalių, jis išbarsto kruopščiai pagal vertę sudėliotas monetas, apverčia didelius ir mažus stalus, kad viskas nukristų ant žemės, sukeldamas didžiulį šokinėjančio metalo ir stumdomo medžio triukšmą, pykčio, išgąsčio ar pritarimo šūksnius. 361> Tada jis išplėšė iš gyvulių saugotojų rankų virves, kuriomis buvo surišti galvijai, avys ir ėriukai, ir padarė iš jų labai kietą rimbą su mazgais, kurie laikė diržus kartu. Jis be gailesčio jį pakelia, sukioja ir nuleidžia. Taip, užtikrinu jus, be gailesčio. Ši nenumatyta kruša krito ant galvų ir nugarų. Tikintieji vengia, žavėdamiesi reginiu. Kaltininkai, persekiojami už aptvaro ribų, visu greičiu bėga, palikdami pinigus ant žemės, ir už jų nugarų įvairaus dydžio gyvulius, didžiulėje kojų, ragų ir sparnų sumaištyje. Vieni bėga, kiti sprukdami skrenda. Bliovimas, mekenimas, balandžių ir purplelių burkavimas susiliejęs su tikinčiųjų juoku ir šauksmais, sklindančiais iš paskos bėgančių lupikautojų, užgožia apgailėtiną gyvulių, kuriems kitame kieme neabejotinai perpjaunamos gerklės, chorą. 53.5 - Pribėga kunigai, lydimi rabinų ir fariziejų. Jėzus tebėra viduryje kiemo, po savo persekiojimo. Jis vis dar laiko rankoje rimbą. „Kas tu esi? Kaip tu sau leidi taip elgtis ir trikdyti nustatytas apeigas? Iš kokios mokyklos esi kilęs? Mes tavęs nepažįstame. Mes nežinome, kas tu esi. - Aš esu Tas, kuris galiu. Aš galiu viską. Sugriaukite šią tikrąją šventyklą, o Aš ją pakelsiu, kad ji teiktų šlovę Dievui[6]. Aš netrikdau Dievo namų šventumo nei jų apeigų. Tai jūs jį trikdote, leisdami jo buveinėje įsikurti lupikautojams ir pirkliams. Mano mokykla yra Dievo mokykla, ta pati mokykla, kokios visą Izraelį mokė Viešpaties burna kalbėjusi Mozei. Argi jūs manęs nepažįstat? Jūs mane pažinsit. Nežinot, iš kur esu kilęs? Jūs tai sužinosit“. 53.6 - Tada atsigręžęs į žmones, nekreipdamas dėmesio į kunigus, dominuojantis aplinkoje savo ūgiu, apsivilkęs savo baltu drabužiu, atsegtu apsiaustu, plevesuojančiu už jo pečių, išskėstomis rankomis kaip oratorius pačiu patetiškiausiu savo kalbos momentu, jis kalba: 362> „Klausykite, Izraelio vyrai! Pakartotame Įstatyme pasakyta: „Kiekviename mieste paskirsi teisėjus ir raštininkus... Jie teisingai teis žmones[7]. Nenukrypsi nuo įstatymo; nepaisysi atskirų asmenų. Nepriimsi dovanų, nes dovanos apakina išmintingųjų akis ir žlugdo teisiųjų reikalus[8]. Sieksi griežto teisingumo, kad galėtum gyventi ir paveldėti šalį, kurią Jahvė, tavo Dievas, tau duoda[9]“. Klausykite, Izraelio vyrai! Pakartotame Įstatyme pasakyta: „Kunigai levitai, visa Levio giminė, neturės dalies ar paveldėjimo su Izraeliu: jie gyvens iš Jahvei aukojamo maisto ir jo paveldėjimo[10]; ši giminė neturės paveldėjimo tarp savo brolių: Jahvė bus jų paveldėjimas[11]“ Klausykite, Izraelio vyrai! Pakartotame Įstatyme pasakyta: „Neskolink savo broliui už palūkanas, nesvarbu, ar tai būtų pinigų, ar maisto, ar ko nors kito, už ką skaičiuojamos palūkanos[12]. Svetimšaliui gali skolinti už palūkanas, bet savo broliui skolink be palūkanų[13]“. Štai ką pasakė Viešpats. Dabar matote, kad Izraelio teisėjai sėdi be teisingumo vargšams. Jie teikia pirmenybę ne teisiesiems, bet stipriesiems. Būti vargšu, priklausyti mažai tautai, reiškia patirti priespaudą. Kaip žmonės gali sakyti: ,,Tas, kuris mus teisia, yra teisingas“, jei mato, kad gerbiami ir išklausomi tik galingieji, tuo tarpu vargšas žmogus neranda nė vieno, kuris norėtų jį išgirsti? Kaip žmonės gali gerbti Viešpatį, jei mato, kad jo negerbia tie, kurie turi daugiau pareigų už kitus? Argi gerbti Viešpatį reiškia laužyti jo įsakymą? Ir kodėl Izraelyje kunigai turi nuosavybės ir priima dovanas iš muitininkų ir nusidėjėlių, kurie tai daro tam, kad turėtų kunigų palankumą, lygiai kaip kunigai priima jas tam, kad turėtų gerai pripildytą skrynią? Dievas yra savo kunigų paveldas. Jis, Izraelio Tėvas, yra jiems didesnis Tėvas nei bet kuris kitas tėvas, ir Jis pasirūpina jų išlaikymu, kaip ir dera. Bet ne daugiau. Jis nėra pažadėjęs savo šventovės tarnams turtų ar nuosavybės. Amžinybėje jie turės Dangų, kad būtų atlyginta už jų teisumą, kaip Mozė ir Elijas, Jokūbas ir Abraomas; tačiau šioje žemėje jie turi turėti tik lininį drabužį ir nesutepto aukso diademą - tyrumą ir meilę. Kūnas turi būti sielos, kuri yra tikrojo Dievo tarnaitė, tarnas. Kūnas neturi dominuoti prieš sielą ir priešintis Dievui. 363> Manęs klausė, kokia galia tai darau. O jie, kokia galia jie išniekina Dievo įsakymą ir šventųjų sienų šešėlyje leidžia lupikauti, taip pakenkdami Izraelio broliams, atėjusiems paklusti Dievo įsakymui? Manęs klausė iš kokios mokyklos esu, ir aš atsakiau: „Iš Dievo mokyklos". Taip, Izraeli. Aš atėjau jūsų sugrąžinti į tą šventą ir nekintančią mokyklą. 53.7 - Kad tas kuris nori pažinti šviesą, tiesą, gyvenimą, kuris nori išgirsti Dievo balsą, kalbantį savo tautai, ateitų pas mane. Izraelio vyrai, jūs sekėte paskui Mozę per dykumas. Sekite paskui mane, kad galėčiau jus vesti per daug nevaisingesnes dykumas į tikrąją Palaimintąją žemę. Per jūrą, kuri atsiveria Dievo įsakymu, aš vedu jus jos link. Pakeldamas savo ženklą, išgydysiu jus nuo visų blogybių. Malonės valanda yra atėjusi. Patriarchai jos laukė ir mirė jos laukdami. Pranašai ją išpranašavo ir mirė jos tikėdamiesi. Teisieji matė ją sapne ir mirė paguosti to sapno. Dabar, ji yra atėjusi. Ateikite. „Viešpats teis savo tautą ir rodys gailestingumą tiems, kurie jam tarnauja“, kaip pažadėjo Mozės lūpomis[14].“ Aplink Jėzų esantys žmonės, klausydamiesi Jo, buvo be žodžių. Tada jie komentavo naujojo Rabino mokymą ir klausinėjo jo bendražygių. Jėzus išeina į kitą kiemą, kurį nuo šio skiria portikas. Jo draugai seka paskui Jį, ir regėjimas baigiasi.

Pirkliai išvaryti iš šventyklos. 53.1 : Komercinė veikla šventykloje. 53.2: Socialinių klasių skirtumai. 53.3: Jėzus stoja dviejų išnaudojamų mažų senelių pusėn. 53.4: Supykęs Jis išvaro pinigų keitėjus ir pardavėjus. 53.5: Kas tu esi? - Iš Dievo mokyklos. 53.6: Kalba: Teisingumas vargšams. Dievas ir kunigai, lupikautojai. 53.7 : Naujasis Mozė. Antradienis, spalio 24 diena 1944 m. (1985m. leidimas) Vertimas iš prancūzų kalbos, šaltinis pranc. k.: www.maria-valtorta.org/Publication/TOME%2002/02-016.htm#CEV05302 į lietuvių kalbą ištrauką išvertė Neringa Akstinaite-Theron 358> 53.1 - Matau Jėzų, įeinantį į šventyklos kiemą kartu su Petru, Andriejumi, Jonu ir Jokūbu, Pilypu ir Baltramiejumi. Viduje ir lauke yra didžiulės minios žmonių, piligrimai plūsta iš visų miesto kampelių [1]. Nuo kalvos viršaus, kur pastatyta šventykla, matyti siauros ir vingiuotos miesto gatvės, kuriose knibždėte knibžda praeivių. Atrodo, tarsi tarp griežtai baltų namų būtų įausta judanti tūkstančio spalvų juosta. Taip, miestas atrodo tarsi keistas žaislas, padarytas iš įvairiaspalvių kaspinų tarp dviejų eilių baltų namų, kurie visi sueina į tašką, kuriame šviečia Viešpaties namų kupolai[2]. Tačiau viduje - tikra mugė[3]. Daugiau jokio susikaupimo šventoje vietoje. Žmonės bėga, kviečia, šaukia, perka ėriukus, keikiasi dėl išpūstų kainų, stumia vargšus bliaunančius gyvulius į aptvarus - tai virvėmis ir kuolais apjuosti aptvarai, prie kurių įėjimų stovi pirkėjų laukiantis prekeivis, o gal ir savininkas. Lazdų smūgiai, bliovimai, keiksmai,, šauksmai, tarnų įžeidinėjimai, kurie neskuba suvaryti ir uždaryti gyvulių, arba pirkėjų, kurie derasi kainą arba tų kurie išeina, o dar garsiau įžeidinėjami iš namų avinėlį atsinešę apdairūs žmonės. Aplink keitėjų prekystalius kitoks šurmulys. Nežinau, ar taip būdavo visada, ar tik per Pesachą; supranti, kad Šventykla veikė kaip... birža arba juodoji rinka. Pinigų vertė nebuvo nustatyta. Buvo legalus keitimo kursas, kuris, be abejo, buvo fiksuotas, tačiau pinigų keitėjai nustatė kitą, pasisavindami savavališkai nustatytą procentą už keitimą. Ir galiu jus patikinti, kad jie puikiai mokėjo dusinti savo klientus! Kuo vargingesnis klientas, kuo iš toliau atėjęs, tuo labiau jis buvo apiplėšiamas: seni žmonės labiau nei jauni, o tie, kurie atvyko iš už Palestinos, labiau nei seni. 359> Vargšai senukai vėl ir vėl žiūrėdavo į pinigus, kuriuos sunkiai atidėdavo į šalį visus metus, šimtą kartų juos išimdavo ir vėl įdėdavo, apeidami pinigų keitėjų stalus ir galiausiai grįždavo pas pirmąją, kuris atkeršydamas už jų laikiną pasitraukimą, padidina keitimo kainą... Stambios monetos su dideliu atodūsiu palikdavo savininko rankas ir patekdavo į lupikautojo gniaužtus mainais į lengvesnes monetas. O kai ateidavo laikas rinktis, prasidėdavo nauja skaičiavimo ir atodūsių tragedija prieš avinėlių pirklius, kurie menkesnius avinėlius parduodavo pusiau akliems senukams. 53.2 - Matau du senukus, jis ir ji, grįžtančius atgal ir stumiančius silpną ėriuką, kuris aukotojams, matyt, pasirodė netinkamas. Verksmas, maldavimas, grubumas ir šiurkštumas - visa tai susikerta, pardavėjui nepajudėjus iš vietos. " Už tai, kiek norite mokėti, galilėjiečiai, tai, ką jums daviau, jau per daug gerai! Eikit šalin! Arba pridėkite dar penkis denarus už geresnį! -- Dievo vardu! Mes esame vargšai ir seni! Ar norite mums sutrukdyti surengti Paschą, galbūt paskutinę? Argi neužtenka to, ką iš mūsų atėmėte už vieną mažą gyvulėlį? - Pasitraukit, nešvarūs žmonės! Štai Juozapas vyresnysis ateina pas mane. Jis pagerbia mane savo pasirinkimu. Dievas tebūna su tavimi! Ateik, išsirink!“ Tas, kuris vadinamas Juozapu Vyresniuoju arba Juozapu iš Arimatėjos, įeina į aptvarą ir paima puikų avinėlį. Jis praeina pasipuošęs turtingu apdaru, visas išdidus, nė nežvilgtelėdamas į vargšus, kurie dejuoja prie durų ir net prie įėjimo į aptvarą. Jis juos, taip sakant, pašokdina, nes išeina su riebiu bliaunančiu avinėliu. 53.3 - Bet Jėzus taip pat priartėjo. Jis irgi nusipirko, o Petras, kuris tikriausiai derėjosi jo vardu, traukė iš paskos tinkamą avinėlį. Petras norėjo eiti tiesiai į aukojimo vietą. Tačiau Jėzus pasuka dešinėn link dviejų senukų, išsigandusių, verkiančių, neryžtingų, kuriuos stumdo minia ir įžeidinėja pardavėjas. Jėzus, toks aukštas, kad abiejų senolių galvos buvo jo širdies aukštyje, uždėjo moteriai ranką ant peties ir paklausė: "Kodėl verki, moterie?“ 360> Senutė atsisuko ir pamatė šį aukštą jauną vyrą, iškilmingai apsirengusį gražiu baltu rūbu ir švariu nauju sniego spalvos paltu. Dėl jo aprangos ir išvaizdos ji turbūt pamanė, kad jis gydytojas ir nustebo, nes gydytojai ir kunigai nekreipia dėmesio į žmones ir neapsaugo vargšų nuo prekybininkų grobuoniškumo, ji išpasakojo savo sielvarto priežastis. Jėzus kreipiasi į vyrą su avinėliais: „Pakeisk šį avinėlį šiems ištikimiesiems. Jis nevertas altoriaus, kaip ir tau neverta pasinaudoti dviem vargšais senukais, nes jie yra silpni ir bejėgiai. -O tu, kas tu esi? - Teisusis. - Tavo ir tavo bendražygių akcentas rodo, kad tu esi galilėjietis. Ar gali būti teisus žmogus Galilėjoje? - Daryk, ką aš tau sakau, ir būk teisingas tu. - Klausykitės! Klausykitės galilėjietis gynėjas panašių į save! Jis nori pamokyti mus, šventyklos žmones!“

Ačiū !

☺️🙏

Jėga !! Esmių Esmė !!! Ačiū ! ❤ 😊

a beleuga whale. guess it don't taste good.

Amen.

Peržiūrėjau ne viena video. Bet tokiu sapalionių apie kristų ne įmanoma klausyti. Kristus buvo žmogus, pabudęs žmogus ne DIEVAS. O visos religijos skirtos jums valdyti ir dūrinti.

pedofilai jobani

o kur kariai norintys zudyti uz jezu ?

Ačiū tau Jėzau kad aš blaivus ir gyvas aleliuja

Dieve,pasitikiu Tavimi.Amen.

aciu

Ačiu❤

Wow idomu👍🏻

❤👍🏻

❤❤

Nuostabu❤

VISAS bažnytinio verslo haliucinacijas paneigia NT-to vertėjas, gerb. Česlovas Kavaliauskas savo knygoje "Trumpas teologijos žodynas", kuriame rašo: Reikia pridurti, kad pranašas (par excellence) buvo pats Jėzus, kuris buvo sąjūdininkas, maištininkas prieš Biblinio Dievo Jahvės garbinimą. Net apaštalai - ne išrinktasis elitas, o žmonių atstovai, juk jų dauguma nevykėliai, nemokšos ir nusidėjėliai...

Ačiū už šį išverstą liudijimą. Jis labai švelnus ir palaikantis.

Puikus vertimas, malonus vertėjo balsas. Didelė pagarba autoriui skleidžiančiam Tiesą.

Ar pragaras amžinas?

Kas buna sielai po mirties? 😊

Ačiū už jūsų pasidalinimą. Mums buvo panašiai 2013m liepos mėnesį vonioje, kai prausiau savo 3 metų sūnelį. Prieš tai buvau skelbusi Jėzų savo pažįstamiems ir giminėms, jie netikėjo, net šaipėsi ir aš buvau labai nuliūdusi, net verkiau prausdama. Sėdėjau ant skalbimo mašinos, tik staiga vaikas atsistojo žiūrėdamas į lempą, pradėjo plasnoti rankytėmis ir sakyti :"Cip cip, cip cip." Galvojau, kad jis tik vaidina paukščiuką. Nusekiau jo žvilgsnį , o prieš lempą virš durų buvo spindintis baltas šventosios dvasios balandis. Po to balandis pasisuko į mane, aš dar kelias minutes apžiūrinėjau jo uodegą, sparną(kito sparno, kojų ir galvos nesimatė, kai jis pasisuko). Jis buvo tobulas, matėsi plunksnos, visas spindėjo. Pastebėjau, jog akis žiūri iš to balandžio į mane. Pažvelgiau į jį atidžiau, jis krustelėjo. Po kurio laiko balandis nuslinko į sieną ir dingo, bet mane tai padrąsino toliau kalbėti apie Dievą.

Dieve pasitikiu tavimi..🙏❤🌷

Amen

Geras

Nuoširdu…

DIEVO VARDU AMEN VISI BUSIM ISGANITI

Na tikrai idomus liudijimas,tačiau patarčiau skaityti biblija atidžiau, nes Jėzus sake išpažinkite vieni kitiems savo nuodėmes ir jos bus atleistos,taigi išpažinti galite bet kuriam kuris tiki Dievu. Jėzus nesakė išpažinkite kunigams kurie vilki sutanas. Tai ką daro katalikų bažnyčios nèra iš Dievo. Jie garbina stabus, Marija, manau ir šventiesiems jie meldžiasi, tai nėra pagal biblija. Kaip ir kūdikių krikštas nėra teisingas, kūdikiai dar nenusidėjo o juos jau krikštija,už juos nuspredžia, kad jie turi būti dievo vaikai, o krikštas yra atgailos išraiška už nuodėmes.Tai prie ko čia tie kūdikiai. Jėzaus laikais tik suaugusieji krikštydavosi, niekur niekas nekrikštijo kūdikių.Tai žmonių mokymas,o kas žmonių pridėta tas ne nuo Dievo. Jūs teisinga žinute davėte,kad ne bet kokia dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias ar jos nuo Dievo. Taigi Biblija labai aiškiai sako, kad STABMELDŽIAI neieis i dangaus karalyste. Jugi Dievo Įsakymas yra, kad nesidaryt jokio paveikslo, ar drožinio... Bet katalikai manau ši isakyma panaikino. Štai labai geras straipsnis kaip to meto kunigai su minia norėjo paaukoti jaučius apaštalams.(Senajam testamente gyvūnus aukodavo Dievui) Apaštalų darbai 14: 8-18eil. Dar eilutė,kad Dievas gyvena ne rankų darbo šventyklose, ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas,tarsi jam ko nors trūktų...Apaštalų darb.17:23-29 Taipat mišių užpirkimas,jų tradicija sukurta...Tai ne pagal biblija. Nebereikalo Jėzus ispėja,kad ne kiekvenas kuris sako Viešpatie,viešpatie ieis i dangaus karalystę,bet tik tas, kuris laikosi Dievo valios, o Dievo valia,meilė jam tai laikytis Dievo Įsakymų.

😋😋

Good Evening. Thanks A Lot. Amen.❤

Filmas apie mane.

Tai yra gerai, ką darote, neabejoju- Dievui tai patinka. Ačiū! Anksčiau nekreipdavau dėmesio į panašias kalbas, mano puikybė nežiūrėjo į tai kas paprasta(nors tai labai svarbu!). Dažniausiai buvau bėgime , neramybėje, arba skausme ir bejėgiškume, nuolat jaučiant, kad gyvenu visiškai ne taip kaip reikėtų... Bet Dievas leido patekti į aplinkybes kai priverstas sustoti, susivokti, laukti operacijos (dabar tik ką po jos). Tai dabar ir gera , priimtina ir naudinga klausyti romiai , su paprastumu ir nuoširdumu atnešamos Dievo meilės žinios , kuri yra tiesa. Garbė Jėzui Kristui!

Vienas kunigas pasakė:" Ilgai maniau, kad aš geras, pasirodo tai žmonės aplink mane yra geri".

Ačiū Dievui, kad Jis prisiliečia ir duoda malonę gyvai tikėti, trokšti panašėti į Jėzų. O į patyrimus-regėjimus manyčiau nereikėtų perdaug susikoncentruoti, jie yra labiau asmeniški, negu skirti viešumui . Susidomėjęs išklausiau tokį nuoširdų liudijimą, ačiū...

Dievo palaimos ir Jo artumo!

😇🙏

Amen 🙏