- Видео 57
- Просмотров 40 898
Kuršių nerijos nacionalinis parkas
Добавлен 7 апр 2020
Varliagyvių ir roplių tyrimo pristatymas
2023 m. Kuršių nerijos nacionaliniame parke buvo paskirti seniausių Žemėje gyvenančių stuburinių - varliagyvių ir roplių tyrimams. Varliagyvių ir roplių tyrimas buvo atliekamas Kuršių nerijos nacionalinio parko potencialiose varliagyvių ir roplių buveinėse. Tyrimą atliko Dalia Bastytė-Cseh.
0:00:00 Įvadas
0:02:27 Kodėl buvo atliktas šis tyrimas?
0:03:43 Tyrimo metodika.
0:05:38 Kuršių nerijos nacionalinio parko buveinės.
0:09:29 Tyrimo metu aptiktos varliagyvių ir roplių rūšys.
0:17:19 Klausimai ir diskusija.
Mokslinio tyrimo ataskaita prieinama:
nerija.lrv.lt/public/canonical/1731928645/1757/Varliagyvių%20tymai%20Kuršių%20nerijoje%202023-2024.pdf
0:00:00 Įvadas
0:02:27 Kodėl buvo atliktas šis tyrimas?
0:03:43 Tyrimo metodika.
0:05:38 Kuršių nerijos nacionalinio parko buveinės.
0:09:29 Tyrimo metu aptiktos varliagyvių ir roplių rūšys.
0:17:19 Klausimai ir diskusija.
Mokslinio tyrimo ataskaita prieinama:
nerija.lrv.lt/public/canonical/1731928645/1757/Varliagyvių%20tymai%20Kuršių%20nerijoje%202023-2024.pdf
Просмотров: 74
Видео
Žuvies rūkymas
Просмотров 16 тыс.Год назад
Kuršių nerijos savitumą galime patirti visomis savo juslėmis - ji pakeri išskirtiniais vaizdais, bet ne mažesnį vaidmenį vaidina skoniai ir kvapai. Šiltuoju metų laiku pamario gyvenvietėse galima užuosti švelnų rūkomos žuvies dūmą. Šį vietinį delikatesą yra pamėgę tiek vietiniai gyventojai, tiek svečiai, o kai kuriems atostogos pajūryje neįsivaizduojamos be jo. Kuršių nerijos žvejai žuvį rūkė n...
Nidos žvejai Kazlauskai
Просмотров 4,6 тыс.Год назад
Žvejyba, kaip ir kiti amatai, būdavo perduodamas iš kartos į kartą, todėl seniau būdavo visiškai įprasta visiems šeimos vyrams drauge plaukti žvejybon. Keičiantis gyvenimo būdui, tokių šeimų beveik neliko. Visgi Nidos žvejai Kazlauskai išsaugojo šią tradiciją. Trijų kartų vyrai - tėvas, sūnus ir anūkas - beveik kasdien traukia į marias. Žvejyba iki šiol jiems liko pagrindiniu pragyvenimo šaltin...
Juodkrantės žvejas Karolis Tamulis
Просмотров 4,2 тыс.Год назад
Juodkrantės žvejas Karolis Tamulis nuolat plaukia į marias, stato savo sukonstruotas gaudykles, o jo pagauto laimikio nekantriai laukia visi juodkrantiškiai. Dar vaikystėje iš čia gyvenusio senelio Karolis išmoko „skaityti“ gamtą, o vasaras leisdavo žvejų bendruomenėje, iš kurių ir perėmė šį amatą, todėl puikiai supranta, kiek daug tai reiškia vietos žmonėms. Žvejyba jam nėra verslas - tai amat...
2023 m. Kerpių tyrimo pristatymas
Просмотров 101Год назад
2023 m. Kerpių inventorizacija ir tyrimai būdingiausiose Kuršių nerijos nacionalinio parko buveinėse. Mokslinio tyrimo ataskaita: nerija.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/ov-BSqHXOMc.pdf
2021 09 26 Invaziniai šliužai
Просмотров 240Год назад
Atsibodo sodo ir daržo gėrybėmis dalintis su invaziniais šliužais?!! Jei atsakymas taip, tuomet kviečiame visus nerijos gyventojus ir čia poilsiaujančius į susitikimą su Vilniaus universiteto zoologijos muziejaus vadove, G.Skujiene, kuri padės atpažinti invazinius šliužus ir parekomenduos, kaip saugiai ir efektyviai su jais atsisveikinti visiems laikams.
2021m. Moliuskų tyrimų rezultatai
Просмотров 33Год назад
Artėjant 2021metų pabaigai, finišuojame su teminiais moliuskų metais. Lietuvoje gyvena daugiau kaip 160 moliuskų rūšių, o kiek gi jų yra Kuršių nerijoje? Ar gali būti, kad kopose šių smulkių gyvūnėlių išvis nėra? 1912m. medicinos daktaras R. Hilbertas Kuršių nerijoje rado 32 sausumos ir gėlavandenių moliuskų rūšis, o kiek jų radome 2021 metais? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų Jums atsakysime n...
2021 Moliuskų metai: Ką žinome apie minkštakūnius gyvūnus?
Просмотров 93Год назад
Po lietaus aktyviai šliaužiojančios sraigės, grybus ar darže augančias gėrybes griaužiantys šliužai, jūroje plaukiojantys aštuonkojai, smėlyje pasislėpusi perluotė- nors visi labai skiriasi savo išvaizda, tačiau visi jie yra moliuskai! Kviečiame, 2021 05 31 15.00-16.30 val. nuotolinėje paskaitoje, kartu su VU zoologijos muziejaus vadove dr. Grita Skujiene, susipažinti su nuostabiu ir įvairiapus...
Bičių įvairovės tyrimas ir jo rezultatai Kuršių nerijos nacionaliniame parke
Просмотров 100Год назад
Pristatymo metu sužinosite, kiek gi bičių rūšių aptikta Kuršių nerijos nacionaliniame parke? Ar turime raudonosios knygos rūšių?Kaip galime prisidėti prie bičių išsaugojimo?
Samanų inventorizacijos ir tyrimų rezultatų pristatymas
Просмотров 129Год назад
2022 m. Kuršių nerijos nacionaliniame parke vykdytos samanų inventorizacijos ir tyrimų rezultatų pristatymas visuomenei. Mokslinio tyrimo ataskaita: nerija.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/E94lPhEfJ5s.pdf
Kraštovaizdžio kaita: Smiltynė
Просмотров 1,2 тыс.Год назад
Kuršių nerijos nacionalinio parko mokomoji medžiaga apie kopų susidarymą Smiltynėje 1700 - 1900 m.
Apsauginio pajūrio kopagūbrio formavimas
Просмотров 276Год назад
Apsauginio pajūrio kopagūbrio formavimas
Baltic Coastal Hiking trail E9 in Lithuania ("Jūrų takas")
Просмотров 1,2 тыс.2 года назад
Baltic Coastal Hiking trail E9 in Lithuania ("Jūrų takas")
J. Czaika ir J.P Kosok. Kuršių nerijos vaizdavimo piešiniuose ir žemėlapiuose tęstinumas ir kaita
Просмотров 734 года назад
J. Czaika ir J.P Kosok. Kuršių nerijos vaizdavimo piešiniuose ir žemėlapiuose tęstinumas ir kaita
David Fuchs.Materialusis kultūros paveldas Kuršių nerijoje ir kaip jį vertina dabartiniai gyventojai
Просмотров 524 года назад
David Fuchs.Materialusis kultūros paveldas Kuršių nerijoje ir kaip jį vertina dabartiniai gyventojai
Eva Pluhařová Grigienė. Mitai apie Kuršių neriją - prisiminimų ir kraštovaizdžio nuotraukos
Просмотров 884 года назад
Eva Pluhařová Grigienė. Mitai apie Kuršių neriją - prisiminimų ir kraštovaizdžio nuotraukos
Andrey Levčenkov. Miškininkystė Kuršių nerijoje po 1945 metų
Просмотров 734 года назад
Andrey Levčenkov. Miškininkystė Kuršių nerijoje po 1945 metų
Ruth Leiserowitz. Marios ir nerija kaip patirties ir veikimo erdvė
Просмотров 594 года назад
Ruth Leiserowitz. Marios ir nerija kaip patirties ir veikimo erdvė
Sebastian Kinder. Naratyvo apie Kuršių nerijos kultūrinį palikimą vystymasis ir transformacijos
Просмотров 914 года назад
Sebastian Kinder. Naratyvo apie Kuršių nerijos kultūrinį palikimą vystymasis ir transformacijos
Karšiai anksčiau buvo rišami kad neisbektu sultys!o šitas zargdinimas prasidėjo iš Kintų Drevernos!
Žuvies ytaip niekas nerūko čia džiovina karsius
Rimo žuvis yra WOW! O ir patys žmonės labai šilti ir nuoširdūs. tikiuosi dar ilgai galėsime mėgautis jūsų žuvimi! svarbiausia jums sveikatos. ačiū, kad esat ir darot tai, ką darot!
😋😋😋
patiko.saunu.
Zvejas :D brakonierius ne zvejas
Brakonieriai čia o ne žvejai. Gėda jiems turėtu būti. Laukiu tos dienos kada jiems uždraus užsiimti versline žvejyba. Kuršiu marios per juos ir mirė. GĖDA!!!!
Tokius komentarus paskaičius darosi dar liūdniau. Durnėja Lietuviai didžiuliu pagreičiu.
Super video
Galbūt "Nidos verslininkai Kazlauskai"
Gamtos naikintojai! Jau kurių mariose pro tinklus praplaukti neįmanoma! Jeigu taip ir toliau ,,paveldas,, saugosims, mariose nei pūgžlio leliks...😢😢😢
žvejys. 😂
Nuostabus kūrėjų darbas🤝
Kalėdiniai sveikinimai Rimo šeimynai! Esam nuolatiniai pirkėjai pas Rimą ir Vitą, jau dabar laukiam naujo sezono ir susitikimo saulėtomis vasarėlės dienomis Preiloje 😊!
idomu koks skonis buvo zuvies rukytos su konkoreziais😁
Normalus😊
Idomu stebeti ir klausytis Karolio darbair pasakojimus
Nuostabu 😊
😮
Brakonieriai. Naikinti tokius reikia
kokie jie brakonieriai,nieks ju nefilmuotu jei nelegalei zvejotu,sneki vejus
ar po smėliu būtų galima rasti dar to laikmečio pastatus išlikusius?
Bet kokį garso takelį uždėjus ar įrašius šiek tiek paaiškinimų - būtų daug lengviau, aiškiau ir maloniau žiūrėt. O šiaip - daugiau tokių.
Vielen Dank für den interessanten Vortrag! Min. 18:30 Die neue Künstlerkolonie. Die recht großen Gebäude befinden sich etwas außerhalb von Nida und machen auf mich eher einen sterilen Eindruck, ob dort kreatives Schaffen möglich ist, da bin ich mir nicht sicher. Ich vermute, der Standort wurde deshalb gewählt, weil aus Naturschutzgründen nicht überall gebaut werden darf. Min. 21:20 Das Thomas-Mann-Haus ist zwar ein Touristenmagnet mit wunderschönem Blick auf das Haff. Leider ist im Haus kaum etwas Interessantes zu sehen, es gibt dort so gut wie keine originalen Möbel, originale Ausstellungsstücke.
Wissenschaftlerinnen und Wissenschaftler aus Litauen, Deutschland und der Russischen Föderation zeigten mit ihren Präsentationen, dass die Region nach wie vor Gegenstand interessanter Recherchen und lebhafter Diskussionen ist. Auf einer zweitätigen Konferenz in der Nida Art Colony stellten profilierte Referenten ihre Forschungen vor. Mehr: thomas-mann-haus.de/thomas-mann-haus/ort-und-landschaft